Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Dvasinio susitelkimo metas

Mindaugas BUIKA

Pelenų trečiadienio apeigose Šventajam Tėvui užbarstomi pelenai

Rekolekcijos apie kunigystės pamokas

Ši savaitė popiežiui Benediktui XVI ir jo bendradarbiams Romos Kurijoje yra atsakingas ir intensyvus rekolekcijų laikotarpis. Šiemetines Gavėnios susikaupimo meditacijas Šventojo Tėvo paprašytas (tai išskirtinio pripažinimo ženklas) Vatikane veda žymus pamokslininkas salezietis kunigas Enrikas Dal Kovolas. Šis 59 metų dvasininkas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, šiuo metu dirba senosios krikščionių literatūros profesoriumi Popiežiškajame saleziečių universitete ir yra Saleziečių vienuolijos šventųjų bylų generalinis postulatorius. Kunigas Dal Kovolas taip pat paskirtas Tikėjimo mokslo kongregacijos konsultoriumi bei Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto nariu.

Pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 21 dieną, Švenčiausiojo Sakramento išstatymu Apaštališkųjų rūmų Išganytojo Motinos (Redemptoris Mater) koplyčioje prasidėjusios rekolekcijos yra labai intensyvios, todėl šią savaitę atšaukti visi Popiežiaus susitikimai ir audiencijos. (Pristabdyta ir visų Šventojo Sosto institucijų veikla, nes jų darbuotojai taip pat dalyvauja dvasiniuose užsiėmimuose.) Kiekvieną dieną vyksta po tris meditacijas (iš viso rekolekcijų vadovas skaitys 17 meditacijų), taip pat celebruojama Valandų liturgija, Mišparai. Kasdieniai susikaupimai užbaigiami Švč. Sakramento adoracija ir Eucharistiniu palaiminimu.

Kunigo E. Dal Kovolo parinkta rekolekcijų tema skirta Bažnyčioje švenčiamiems Kunigų metams: „Dievas ir Bažnyčios pamokos apie kunigystės pašaukimą“. Prieš rekolekcijas duotame interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ pamokslininkas aiškino, kad „Dievo pamokos“ gaunamos studijuojant Šventąjį Raštą, ypač pamaldžiu „lectio divina“ metodu. „Bažnyčios pamokos“ savo ruožtu yra popiežių mokymo, magisteriumo dokumentų nagrinėjimas bei žinomi šventos kunigiškos tarnystės pavyzdžiai. Kunigas E. Dal Kovolas sakė, kad kalbės apie šv. Augustiną ir kitus Bažnyčios tėvus, garsųjį kaimo kleboną Žoržą Bernanosą, popiežių Joną Paulių II, dangiškąjį kunigų globėją šv. Joną Vianėjų.

Rekolekcijų temos paskirstytos tokia tvarka: pirmadienis – „Pašaukimų  diena“, antradienis – „Misijų diena“, trečiadienis  – „Atgailos diena“, ketvirtadienis – „Kristaus diena“ ir penktadienis – „Marijos diena“. Pamokslininkas pastebėjo, kad visų rekolekcijų, nesvarbu, kur jos vyksta, ar Vatikane, ar kaimo parapijos bažnyčioje, motyvas tikintiesiems yra tas pats – atstatyti savo gyvenimo tvarką. Šiuos žodžius yra pirmasis pasakęs didysis dvasinių pratybų rengėjas jėzuitas šv. Ignacas Lojola. „Visiems kunigams, pradedant nuo Popiežiaus, ypač dabartinėje kultūrinėje aplinkoje, kasmetinės Gavėnios metu jaučiamas poreikis atnaujinti savo šventimų malonę ir giliąsias tarnystės Bažnyčiai motyvacijas“, – pažymėjo kunigas E. Dal Kovolas.

Gavėnia kviečia atsivertimui

Apie Gavėnios susikaupimo prasmę pastaruoju metu daug kalba ir popiežius Benediktas XVI. Praėjusioje bendrojoje audiencijoje, kuri sutapo su Bažnyčioje celebruotu Pelenų trečiadieniu, Šventasis Tėvas sakė, kad šiam laikui yra svarbus apaštalo šv. Pauliaus paraginimas: „Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis (Viešpats) sako: „Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną“. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Kor 6, 1–2). Be abejonės, kiekvienas gyvenimo momentas yra pašauktas būti „išganymo diena“, tačiau šis kvietimas Gavėnios metu Bažnyčios liturgijoje yra ypač reikšmingas, aiškino Popiežius.

Komentuodamas Pelenų trečiadienio maldingus evangelinius paraginimus: „atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ bei „atsimink, kad esi dulkė ir dulke pavirsi“, – Šventasis Tėvas pabrėžė, kad pirmąjį kvietimą atsiversti reikia priimti ypač rimtai. „Būti atsivertusiu reiškia esminį savo gyvenimo būdo pakeitimą – ne dalinį ištaisymą, bet tikrą ir visišką krypties pakeitimą, – kalbėjo Benediktas XVI. – Atsivertimas yra ėjimas prieš srovę, kur „srovė“ yra paviršutiniškas, nedarnus ir iliuzorinis gyvenimo būdas, kuris dažnai mus patraukia ir užvaldo, darydamas blogio vergais ar kiekvienu atveju drungnos moralės kaliniais“. Atsivertimo tikslas yra sugrįžti į krikščioniškojo tikėjimo aukštumas, pasitinkant gyvąją ir asmeninę Evangeliją, kuri yra Jėzus Kristus. Taigi, atsivertimas nėra tik paprastas moralinis sprendimas ištaisyti gyvenimą, bet „tikėjimo sprendimas, kuris neša savyje gilią bendrystę su gyvu ir konkrečiu Jėzaus asmeniu“.

Šventasis Tėvas pažymėjo, kad kvietimas atsiversti ir tikėti Evangelija yra artimai susiję ir faktiškai išreiškia tą pačią realybę. Be to, svarbu suprasti, jog tai kvietimas ne tik krikščioniškojo gyvenimo pradžiai, bet kasdienei realybei. „Kiekviena diena yra palankus malonės momentas, kadangi kasdienybė kviečia mus atsiduoti Jėzui, pasitikėti Juo ir likti su Juo, dalytis Jo gyvenimo būdu, mokytis iš Jo tikrosios meilės ir Tėvo valios išpildymo“, – mokė Popiežius. Ir to reikia ištikimai siekti nepaisant visų sunkumų, dvasinio nuovargio ir gausių gundymų apleisti Kristų ir užsidaryti savanaudiškumo kiaute.

Kita naudinga atminčiai ir apmąstymui Senojo Testamento formuluotė – „atsimink, kad dulkė esi ir dulke pavirsi“ – tariama Pelenų trečiadienį kunigui pabarstant pelenais tikinčiojo galvą. Benediktas XVI sakė, kad šiuo Dievo Žodžiu primenamas mūsų būties trapumas ir ekstremali to trapumo išraiška – mirtis. Gavėnios liturgija kviečia tai priimti realiai ir išmintingai ir kartu atskleidžia netikėtą naujovę, kad krikščionių tikėjimas išvaduoja iš pačios mirties. „Žmogus yra dulkė ir dulke pavirs, tačiau Dievo akyse jis yra brangi dulkė, kadangi Dievas sukūrė žmogų amžinybei“, – priminė Šventasis Tėvas. Jis nurodė į naująjį Adomą – Jėzų Kristų, kuris panoro su žmogumi dalytis jo trapumu – mirdamas ant kryžiaus.

„Bet būtent ši mirtis, kupina meilės Tėvui ir žmonijai, buvo kelias į šlovingą prisikėlimą“, per kurį Viešpats Kristus tapo šios malonės šaltiniu visiems išpažinėjams. „Šia prasme gyvenimas neturi pabaigos, nes po žemiškosios egzistencijos seka amžinybė su „kūno prisikėlimo“ išsipildymu. Šią prasmę primena ir pelenų užbarstymas, kviečiantis sąmoningiau išgyventi Gavėnią ir Kristaus velykinį slėpinį“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI bendrosios audiencijos dalyviams.

© 2010 „XXI amžius“