|
Padovanoti Lietuvai milijardą litų
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Lietuvos žmones, valstybės vadovus ir Bažnyčios hierarchus siūlydama padovanoti Lietuvai milijardą litų. Kreipimesi, be kita ko, rašoma, kad žemiau skurdo ribos gyvena apie 20 proc. žmonių. Šešėlinė ekonomika apima apie 25 proc. Minimalus gyvenimo lygis 130 litų per mėnesį. Minimali alga 800 litų per mėnesį. Pareiginės algos bazinis dydis 2010 metais 450 litų. Skurdo riba (minimalus asmeninio poreikio patenkinimas) 1092 litų. Bruto (ant popieriaus) darbo užmokestis per mėnesį yra apie 2140 litų. Bedarbių pašalpa 650 litų. 2008 metais prieš rinkimus pensijos ir kai kurios lengvatos buvo padidintos apie 25 proc. Būtina įvertinti tai, kad maisto produktai, komunalinės ir buitinės paslaugos ir dauguma būtiniausių mokesčių ir išlaidų beveik vienodai kainuoja visų socialinių sluoksnių žmonėms. Mažas ir vidutines pajamas gauna apie 80 proc. gyventojų. Visuomenėje susidarė didelė socialinė praraja ir atskirtis.
2008 metais į biudžetą nesurinkta apie 2,3 milijardų litų. Ypač sunkioje būklėje atsidūrė valstiečiai. Priimti 2010 metų biudžetą buvo labai sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausias ažiotažas buvo sukeltas mažinant pensininkų, motinystės, neįgaliųjų, mažai apmokamųjų ir ypač švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų bei statutinių pareigūnų apmokėjimą.
Politikai ir specialistai, rengę 2010 metų biudžetą, pensininkus ir socialiai remtinus asmenis biudžeto sandaroje taip sugrupavo, kad iš jų atlygio nė centas neprapultų ir kad vienas kitam negalėtų pavydėti, ir visa tai pavadino progresiniu ir diferencijuotu solidarumo principu. Bet, neparengus griežtos metodikos ir nesilaikant rimtų principų, valstybės tarnautojams ir pareigūnams, politikams bei savivaldos tarnautojams darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas tik 10 proc. Čia neįkomponuota nei proporcijos, nei diferencijuotės, nei solidarumas. Taip elgiantis sudarytos sąlygos vadovui sąmoningai klysti arba elgtis kaip savo namuose.
Teisiniais ir finansiniais santykiais su valstybe yra susaistytos privačios, savarankiškos, politinės, visuomeninės įmonės ir organizacijos. Tose organizacijose darbuojasi apie 930 tūkst. samdomų darbuotojų ir šeimos narių. Tarp jų yra mažą ir minimalų atlygį, ir daugiau kaip vieną tūkstantį, ir daugiau kaip10 tūkstančių litų gaunančių. Valstybė, t. y. Lietuvos piliečiai, prisiima prievolę ir atsakomybę už krašto likimą. Nemaža sunkmečio naštos dalis užkrauta ant pensininkų, neįgaliųjų ir valstybės sektoriuje dirbančiųjų pečių. Tarp šių socialinių sluoksnių ir dirbančiųjų kategorijų yra didelė atskirtis ir galimi įtampos pasireiškimo proveržiai. Dažnai deklaruojama, kad valdžia turi viską sutvarkyti taip, kad visiems būtų gerai, bet dažnai pamirštama, kad kiekvienas pilietis turi rūpintis, kad valstybėje būtų geriau.
Visiems žinoma, kad Lietuvai sunku, todėl visi privalome padėti išgyventi sunkmetį. Privalu išsiaiškinti kaltininkus ir patraukti juos atsakomybėn. Tam laiko ir progų turėsime.
Biudžetas yra valstybės įstatymas ir privalu jį vykdyti. Už jo vykdymą mes visi esame atsakingi. Biudžetu galima naudotis tiek, kiek jis surenkamas. Už biudžeto nevykdymą turėtų atsakyti Seimas, vyriausybė, politikai, valstybės pareigūnai, pirmiausiai savo atlygiu ir priedais. Todėl turi būti nustatyta atsakomybė ir įteisinta. Nevykdantys biudžeto, tarp jų ir savivaldybės, neturi teisės naudotis biudžetu. Biudžeto vykdymo ataskaita turi būti teikiama už kiekvieną mėnesį, analizuojama ir viešinama.
2010 metai bus sunkių išbandymų metai. Patvirtintas biudžetas dar neišsprendė problemų. Privalome prisiminti, kad reikės kompensuoti pensininkų ir socialiai remtinų asmenų paramą biudžetui. Visuomenėje tvyro daug nevilties, įtampos ir susirūpinimo bei pasiryžimo išgyventi sunkmetį. Todėl kiekvienas mūsų turėtume padėti valstybei. Pabandykime, pavyzdžiui, už 650 litų pragyventi vieną mėnesį, o gaunamą skirtumą perveskime į biudžetą. Tai būtų apie 1 milijardo litų parama valstybei. Panašų rezultatą galima būtų gauti ir žmonėms sutikus padovanoti progresinį atlygio įnašą paremti valstybei. Tokiai arba panašiai akcijai įgyvendinti reikėtų, kad iniciatoriais būtų Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, darbdaviai, ministerijos, savivaldybės, Pramonininkų konfederacija, Žemės ūkio rūmai, profesinės sąjungos, mokslo institucijos, partijos, žymūs žmonės, visuomeninės organizacijos, žiniasklaida ir visi geros valios žmonės. Jeigu norime santarvės, ramybės ir supratimo privalome būti solidarūs ir aukotis.
Pareiškimą pasirašė Tarybos pirmininkas L. Kerosierius ir Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas.
© 2010 XXI amžius
|