Ir kovojom visi: kas kardu, kas daina, kas kentėjimu
|
Dail. Zenono Nistelio litografija
Vytis pagal dail. Jono Burbos
pašto ženklą Stilizuotas Vytis
1940 m. kovo 15 d.
|
Kardais mojavome kaip paukščiai, skrisdami į laisvę. Ir ko daugiau kardų ar plūgų nukalta dėl tavęs, Tėvyne? Kančios martenuose lydėsi likimo plienas mūsų Lietuvos jos tėvas knygnešys, jos vyras savanoris, sūnus jos sakalas žaliuos miškuos. Jos kapuose ilsis svetimųjų kaulai priešai atsigulė šalia ir laukia teismo paskutinio, o brolių kapai toli toli laukia amžino susitikimo. Ir jei kardų žvangesy, mūsų laisve, esi mes į kovą išeisim lig vieno. Ir kovosim visi: kelsis laisva tauta nepriklausomoj valstybėj. O laisvei reikia žmonėms pribręsti. Laisvė laimės sąlyga, nes laimė laisvės tikslas. Žmogų laisvą padaro pažinta tiesa Laisvė tarnauja, prievarta viešpatauja. Vidinė laisvė ir išorinė nepriklausomybė. Laisvė ir nepriklausomybė tai tauta ir valstybė. Pirmoji prigimtinė, antroji politinė. Laisvė ir atsakomybė turi būti neišskiriamos. Laisvei būtinas teisingumas. Laisve naudojasi ne tik geri, bet ir labai blogi žmonės. Laisvė yra gėris. Kartu ir visokio blogio sąlyga. Nes laisvės supratimas deterministinis ir anarchinis. Laisvė yra motina ir visų dorybių, ir mūsų ydų. Laisvė sąlygojo angelų ir žmonių nupuolimą. Vidinės laisvės sujungti žmonės viena, o išorine prievarta kita. Teisė į savo laisvės dalį valstybėje. Politinė laisvė kai Dievo ir žmogaus žodis laisvi. Kuri kita valstybė pasaulyje turi savo herbe žmogų? Lietuvos herbas nugalėto blogio slibino krauju pasruvęs laukas. Tuo lauku ant balto žirgo joja šv. Jurgis. Nė vienos dėmės ant balto žirgo, nė vienos dėmės ant sidabrinių raitelio šarvų. O Vilniaus Lietuvos sostinės herbe Kristoforas neša per upę į kitą krantą Šv. Kūdikį žmogus neša savo Dievą. Ir Kauno herbe gyvulys, iškėlęs tarp ragų kryžių. Trys ereliai vokiečių, lenkų ir rusų kovėsi dėl Lietuvos pavergimo. Lietuva niekam neskelbė kardu Evangelijos ir neieškojo kolonijų. Ne stabus, bet Kūrėjo jėgą gamtoje garbino lietuviai senovėje Perkūną, ugnį. Lietuviškas žodis svetimųjų vergijoje rusėjo maldaknygėse. Pirmiausia lietuviai kovojo dėl žodžio laisvės, o tik paskui dėl politinės. Lietuva kryžkelė Rytų Vakarų kultūrų, slavų germanų tautų, protestantų pravoslavų religijų. Lietuvos geografija tarp Rytų ir Vakarų didelių žiaurių valstybių. Bet ateikite į svečius pas mus, pasaulio visos vėliavos! Lietuviams reikėjo kovoti ne su gamtos stichijomis, bet su socialinėmis ir politinėmis. Bijojo seserys atpažinti žuvusių brolių. Lavonus stebėjo budrios akys. Pavergėjų akys. Kameros metrai virto kilometrais. Įsirišome motinos skarelėn gimtosios žemės žiupsnį
Bet neišardomų šeimų maža Lietuva prisikėlė iš milžinų jungo. Suirusių šeimų Romos imperija žlugo. Cezarį nužudė jo neteisėtas sūnus.
J. V. NISTELIS
1960 m.
© 2010 XXI amžius
|