2010 m. kovo 10 d.
Nr. 19
(1804)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Iš praeities

Jonas Kačerauskas

Paminklas-kryžius 1945-1955 metų
rezistentų kapavietėje Gerkiškių
kalne, Biržų rajone

Atmintyje nuolat iškyla karo ir pokario metai: ryžto, baimės, sklidinos siaubo dienos ir naktys, patrankų salvių gausmas, vakarais gaisrų nušviesto fronto padangė, aplinkui liepsnojančios sodybos, kulkosvaidžių tratėjimas, miestų, miestelių aikštėse išniekintų partizanų kūnai...

Sekmadienis. Grįždamas iš Pabiržės bažnyčios nutariau užsukti į Gerkiškių kalną. Minu dviratį, bet neilgai. Priešais stiprus vėjas, prieškalnė, kaitri 2009 metų rugpjūčio saulė greit įveikė aštuoniasdešimtmečio jėgas. Nulipau nuo dviračio ir varaus. Prieš mane vingiuoja upė Tatula, tiltas, už jo – stulpas su rodykle į kairę ir užrašas: „1945–1955 m. rezistentų kapavietė“.


Klaipėdos kraštas 1923–1939 metais

Kazys BLAŽEVIČIUS

Klaipėdos krašto istorija gana skiriasi nuo visos Lietuvos istorijos. Ilgai priklausęs Kryžiuočių ordinui, ir Nepriklausomybės metais jis atsidūrė dviprasmiškoje politinėje padėtyje. Versalio taikos sutarties 39 straipsniu Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir Antantės valstybės jį administruoti patikėjo Prancūzijai. Klaipėdos kraštą perduoti Lietuvai buvo žadama, jei Lietuva Lenkijos naudai pripažins Vilnijos kraštą. Lietuva su tuo sutikti negalėjo, todėl ryžosi Klaipėdos kraštą prisijungti jėga. Po vadinamojo „Klaipėdos sukilimo“ (1923 01 15) prisijungusi Klaipėdos kraštą, Lietuva įsigijo ilgalaikį galvos skausmą, kol 1939 m. kovo 22 dieną Hitleris jį vėl užgrobė.


Rašytojų pavergimas Lietuvoje

(Istoriniai bruožai)

Jau rašėme apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą dr. Egidijaus Jakeliūno parengtą sovietinės okupacijos metais ėjusį leidinį „Alma Mater“. Leidinio iniciatorius, leidėjas ir redaktorius mirė 1990 metų vasarį, taip ir nesulaukęs Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, nors šiam politiniam aktui jis ruošėsi ir savo pogrindžio veikla, ir visu Lietuvai paskirtu gyvenimu. Spausdiname ketvirtajame leidinio „Alma Mater“ numeryje Samaniaus slapyvardžiu parašytą straipsnį apie Lietuvos TSR rašytojus. Tai bibliografo Alberto Ruzgo darbas, kurio bute kartais lankydavosi leidėjas ir redaktorius Povilas Pečeliūnas.


Žana d’Ark iš Svėdasų

Vytautas Bagdonas

Iš Svėdasų krašto kilęs JAV Ohajo valstijoje gyvenantis celiuliozės pramonės specialistas mokslininkas dr. Zenonas Prūsas nepamiršta savo gimtųjų vietų ir svėdasiškių. Jo dėka pernai vasarą Svėdasuose iškilo įspūdingas paminklas svėdasiškių Laisvės kovotojų  atminimui (skulptorius Jonas Jagėla), buvo išleistas fotografijų albumas „Nusilenkime Vaižganto žemei...“ Prieš kurį laiką dr. Z. Prūsas pinigines aukas skyrė Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, o Svėdasų bibliotekos fondus papildė dovanotomis knygomis...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija