Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tylios metinės

Kazimieras Dobkevičius

Kazys Škirpa

Kauno Petrašiūnų kapinėse prie pulkininko Kazio Škirpos kapo Lietuvos kariuomenės karių kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities atstovai (iš kairės): pirmininkė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Algirdas Markūnas, istorikas Antanas Jankūnas

Lietuvos kariuomenės karių savanorių kūrėjų sąjungos Kauno apskrities valdybos nariai nepraleido garbaus pulkininko Kazio Škirpos 115-ųjų gimimo metinių ir padėjo gėlių prie pulkininko amžinojo poilsio vietos.

Lietuvos generalinio štabo pulkininkas, politikas, savanoris, diplomatas Kazys Škirpa (1895 02 18 – 1979 08 18) baigęs karo mokyklą Peterhofe tarnavo Sibiro 20-ajame šaulių pulke Omske. Grįžęs į Petrapilį aktyviai prisidėjo organizuojant lietuvių tautinius dalinius Rusijoje. Kai 1918 m. Lietuvos Taryba pradėjo registruoti inteligentus valstybiniam darbui pagal įvairias profesijas, K. Škirpa pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Faktiškai ėjo Vilniaus karo komendanto pareigas, o 1919 m. sausio 1 dieną iškėlė Lietuvos Trispalvę Gedimino pilies bokšte.

Nuo 1920 m. spalio 1 dienos K. Škirpa buvo Steigiamojo Seimo narys. 1941 m. birželio 23-iosios sukilėliai K. Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministru pirmininku, tačiau naciai sukliudė jam eiti šias pareigas – paskyrė namų areštą. Karui pasibaigus K. Škirpa buvo amerikiečių internuotas ir evakuotas į Paryžių. Vėliau K. Škirpa persikėlė į Airiją, dėstė rusų kalbą Dublino nacionaliniame universitete . 1949 m. rudenį emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, įsitraukė į VLIK’o veiklą.

 Už pasižymėjimą Laisvės kovose Kazys Škirpa apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu su kardais, pagerbtas ordinais bei medaliais. Bendradarbiavo spaudoje, rašė karinėmis ir politinėmis temomis. Mirė Vašingtone, sulaukęs 84 metų.

1995 m. birželio 16 dieną jo palaikai iškilmingai palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone.

 Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“