Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Apkabinkime Lietuvą tikėjimu, meile ir viltimi

Stasys POVILAITIS

Mons. Vytautas Grigaravičius ir gydytoja Aurelija Davydavičienė skaito laiškų albumą Eugenijaus Kupriščenkos nuotrauka

Šiaulių vysk. Eugenijus Bartulis ir „Tūkstantmečio žiedo“ akcijos iniciatorė gyd. Aurelija Davydavičienė skaito pirmuosius Vilties ir Meilės laiškus Lietuvai Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

„Tūkstantmečio žiedo“ koordinacinė taryba (iš kairės): Aurelija Davydavičienė, Andrius Jankauskas, Irmantė Žilinskienė ir Angelė Pabricaitė Valentinos Paukštelienės nuotrauka

2009 m. pradžioje, įsibėgėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiams, į juos įsijungė ir VšĮ Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ medikai. Centro vadovė, gydytoja Aurelija Davydavičienė bei „Sandoros“ sveikatos klubo nariai Giedrius Kalninis, Saida Navickaitė, Ernesta Jurkutė, Zita Bladikienė, Andrius Jankauskas, Irmantė Žilinskienė, Jūratė Šakalienė ir Renatas Raudeliūnas paskelbė pozityvios minties pilietinę akciją „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“, kuri turėtų vienyti Lietuvos žmones, kad jie savo tikėjimu, viltimi ir meile uždegtų bei padrąsintų šalia esančius, primintų amžinųjų dvasinių vertybių ir idealų svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime ir įrodytų, kad ne tik Žalgirio mūšyje, Baltijos kelyje ar Sausio 13-ąją, bet ir kasdieniame gyvenime galime būti vieningi, patriotiški ir stiprūs.

Prie akcijos organizatorių prisijungė Maironio lietuvių literatūros muziejus. Jo fonduose bus saugomi visi laiškai, piešiniai, nuotraukos. Rėmėjais tapo Rašytojų sąjungos ir Menininkų asociacijos Kauno skyriai, dr. Algirdas Gilius ir fotografas Eugenijus Kupriščenka.

Pirmame laiške, kurį pasirašė Dovydas, Laurynas, Evaldas, Elena, Violeta, Sonata, Gintautas ir Dalius iš Kauno, buvo nupieštas baltas balandis, šviečianti saulė ir užrašytas palinkėjimas: „Šventoji Dvasia, ateik į mano širdį, ateik į mano šeimos narių širdis, ateik į visų Lietuvos žmonių širdis. Uždek troškimu darbais mylėti savo artimą, savo šeimą, savo Tėvynę Lietuvą“.

Albina Jefimenko iš Jonavos parašė eilėraštį:

Kol dainuosim, kaip mokė Maironis,
Kol Anykščių šilelis širdy,
Kol raikysim lietuvišką duoną,
Tol gyvuos mūs tauta išdidi…

Vaikų darželio „Rokutis“ vaikai kreipėsi į Tėvynę malonybiniais žodžiais: „Lietuva, Lietuvėle, Lietuvyte, Lietaus šalele“.

Pagirtina, kad Lietuvą sveikino mūsų šalyje gyvenantys ir kitų tautybių žmonės. Lietuvai jie linkėjo klestėjimo, amžinumo, santarvės, taikos, dvasingumo ir kitokio gėrio.

Į Vilties ir Meilės laiškų Lietuvai rašymo iniciatyvą atsiliepė ar joje dalyvavo šie medikai: gydytojai Liutauras Labanauskas, Virginija Lukšienė, Daiva ir Kastytis Vaičiuliai, Rasa Nasvytytė, Virginija Antanavičienė, Sigita Vaičiūnienė, akademikas Jurgis Brėdikis, profesoriai Aleksandras Kriščiūnas, Aldona Lukoševičiūtė, Valdonė ir Leonas Valiai, chirurgas Kęstutis Kavaliauskas, dr. Asta Šileikienė, dr. Ričardas Kerpė ir kiti.

Džiugu, kad šioje akcijoje dalyvavo ir dvasininkai. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atsiuntė palinkėjimą: „Lietuva, kryžiuota, tremta, Lietuva, per amžius išliksi gyva“. Mons. Vytautas Grigaravičius linkėjo gyventi Evangelijos žodžių dvasioje, būti kantriems ir atlaidiems, kurti tvirtas krikščioniškas šeimas. „Virš visko tebus meilė ir padėka Dievui“, – baigė savo palinkėjimą monsinjoras.

Akcijos iniciatyvą palaikė prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas ir kun. Ričardas Doveika. „Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas linkėjo: „Dievo gailestingumas, lydėjęs Lietuvą per praėjusį 1000-metį, tepadeda mums realizuoti atgautąją laisvę“.

Kun. Artūras Kazlauskas sukūrė maldą Lietuvai, kurią akcijos tarybos narys, kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas iškalė ant koplytstulpio Balbieriškio seniūnijoje. Šia susitarimo malda už Lietuvos dvasinį atgimimą jau meldžiasi keli tūkstančiai tikinčiųjų. Kun. Valerijus Rudzinskas laimino, kad ši pilietinė iniciatyva būtų sėkminga.

Sulaukus pirmųjų laiškų, Žalgirio pergalės parke buvo pasodintas ąžuoliukas. Jį sodino akcijos dalyvės Ernesta Jurkutė, Kristina Žiulienė ir Kauno apskrities kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Juozas Palevičius.

Pirmąjį šimto laiškų albumą, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui tarpininkaujant, palaimino Apaštalinis nuncijus Luidžis Bonacis Švč. M. Marijos gimimo atlaidų metu Šiluvoje 2009 metais.

„Dievo palaima, Marijos globa telydi brangiąją Tėvynę iki laikų pabaigos“, – sveikino Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys Gražina, Aloyza, Gema ir Benigna.

Buvo gautas Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos Marijos legiono „Ligonių sveikata“ prezidiumo narių O. Meškauskienės, B. Sakalauskienės, A. Klimaitienės, M. Merčaitienės, I. Vainienės, R. Gudiškienės, D. Jarmakauskienės, I. Kaminskienės, A. Murausko, D. Stanaitienės, V. Jarušaitienės bei jų dvasios vadų kunigų Sigito Matusevičiaus ir Andriaus Vaitkūno laiškas. Jurbarko r. Vadžgirio Šv. Juozapo parapijos „Caritas“ vardu Tėvynę sveikino I. Lukošienė, Kauno Gerojo Ganytojo parapijos „Caritas“ vardu – Veronika Birutė Kucevičienė. Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio skyriaus vadovė Alvyra Grėbliūnienė kvietė blogį nugalėti gerumu ir stoti į bendrą darbą vardan mūsų vaikų. Pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė tautiečiams linkėjo mažiau abejoti ir būti stipriems, choro vadovas Rolandas Daugėla – išsaugoti tokius lietuvius, kurie Tėvynę ir toliau puoselėtų bei mylėtų. Dainininkė Veronika Povilionienė linkėjo neužmiršti tautos praeities, dainų ir sakmių. Kauno meras Andrius Kupčinskas Tūkstantmečio knygoje linkėjo atspindėti rūpesčius, viltis ir siekius, kad tai būtų mūsų gyvenimo mozaika.

Vilties ir Meilės laiškus parašė poetai Justinas Marcinkevičius, Robertas Keturakis, Petras Palilionis, Romas Bernotas, Aldona Ruseckaitė, Eglė Perednytė, dailininkai Romualdas Čarna, Alvydas Bulaka, Eglė Česonytė ir Kristina Igram, aktoriai Olita Dautartaitė, Regina Varnaitė ir Egidijus Stancikas, žurnalistės Gražina Petrošienė, Angelė Pabricaitė, Danguolė Andrijauskaitė ir Perpetua Dumšienė, ortopedinės įmonės „Pirmasis žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas, tarnautojai Kęstutis Ignatavičius, Zenonas Streikus, Valentina Paukštaitienė, Valentinas Markevičius, Danutė Kunčienė, Aleksandra Adomaitienė ir Angelė Lukauskaitė. Išeivijos idėjų centro vardu sveikino Rimantas Dailidonis.

Sužinoję apie šią patriotinę iniciatyvą, į ją atsiliepė ir užsienio lietuviai. Kun. Kęstutis A. Trimakas Lietuvą sveikino iš Čikagos, o Liucija Šimkevičienė – iš Santa Monikos, lietuvių mokyklos „Aitvaras“ mokiniai Gustė, Domas ir Martynas – iš Cincinačio, Latvijos lietuvių vardu – Ramūnas Tupčiauskas, Estijos – Cecilija Rasa ir Laura, Airijos – Edvinas, Aldona ir Jurgis, Vengrijos – Vaida Burinskienė, JAV – garbės gen. konsulė Ingrida Bublienė iš Klivlendo.

Kazlų Rūdos literatai Aldona Ivaškevičiūtė-Blažienė, sesuo Joana Genovaitė Andrikonytė, Antanas Enčius ir Liudvika Lietuvininkaitė-Marmienė dovanojo savo kūrybos almanachą.

Literatė Aldona Palubinskienė, poetės Regina Kajutienė ir Alvyra Jurkonytė-Grėbliūnienė akcijai dovanojo savo knygų. Dailininkai Vytautas Lagunavičius ir Gintautas Vaičys Kristaus Prisikėlimo ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiose Kaune organizavo vaikų piešinių parodas. Šiuos piešinius, kaip sveikinimus Lietuvai, jie perdavė būsimajai Tūkstantmečio Vilties ir Meilės laiškų knygai. Daugiausia piešinių gauta iš tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės mokinių, o daugiausiai mokinių laiškų su palinkėjimais Lietuvai perdavė mokytoja Aušrelė Krunglevičiūtė.

Kauno sveikuoliai, vadovaujami Petro Sventicko, Lietuvos paminėjimo kraitį gausina nuo 1999-ųjų paskelbę programą „Bėgte į šviesesnę ateitį“. Per 10 metų jie aplankė dabartinę ir senąsias Lietuvos sostines, Baltijos kelią, S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes, jų žūties vietą. Pažaislio architektūriniame ansamblyje auga Kauno sveikuolių pasodinta Tūkstantmečio ąžuolų alėja.

Pagirtina ir džiugu, kad žodį Tėvynė visi rašė didžiąja raide – taip, beje, tas žodis buvo rašomas ir prieškario Lietuvoje. Tebus šie Tikėjimo, Meilės ir Vilties laiškai paraginimas mūsų Kalbos komisijai, kad būtų įteisinta tokia rašyba.

Šią vasarą Valstybės dienos proga numatoma išleisti „Tūkstantmečio žiedo Vilties ir Meilės laiškų Lietuvai“ knygą. Joje bus spausdinama apie tūkstantis akcijoje dalyvavusiųjų laiškų, nuotraukų, piešinių, paveikslų. Kiekvienam akcijoje dalyvavusiam, už jo aktyvumą, patriotiškumą, kūrybiškumą, meilę Tėvynei planuojama įteikti po vieną šios unikalios knygos egzempliorių. Akcija tęsiasi iki kovo 31 dienos. „XXI amžiaus“ skaitytojus taip pat kviečiame tapti „Vilties ir Meilės laiškų Lietuvai“ knygos bendraautoriais. Plačiau – svetainėje www.tukstantmecioziedas.lt Ranka rašytus laiškus prašome siųsti adresu: „Laiškai Lietuvai“, Studentų g. 25, Kaunas LT-50239.

© 2010 „XXI amžius“