Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Romos liuteronai laukia Popiežiaus apsilankymo

Mindaugas BUIKA

Romos evangelikų liuteronų bažnyčia

Viltinga Gavėnios nuotaika

Nedidelė Romos evangelikų liuteronų bendruomenė su džiaugsmu ir viltimi laukia popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo jų šventovėje. Vizitas su ekumeninėmis pamaldomis Šventojo Tėvo gimtąja vokiečių kalba turėtų įvykti ateinantį sekmadienį, kovo 14 dieną. Susitikime dalyvaus vienas pagrindinių jo organizatorių – Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas vokietis kardinolas Valteris Kasperis, kuris įvairiais renginiais ir publikacijomis rodo iniciatyvas paminėti katalikų ir protestantų ekumeninio bendradarbiavimo 40-ąsias metines.

Vos 350 registruotų narių Romoje ir Italijos sostinę supančiame Lacijo regione turinti vietos liuteronų bendruomenė popiežių Benediktą XVI apsilankyti buvo pakvietusi 2008 metais, pažymint jo pirmtako Jono Pauliaus II vizito 25-ąsias metines. 1983-iaisiais taip buvo paminėtos reformacijos pradininko Martyno Liuterio (1483–1546) gimimo 550-osios metinės.

Pranešama, kad būsimojo vizito pamaldų eigoje popiežius Benediktas XVI ir Romos liuteronų pastorius Jensas Martinas Kruzė pasakys homilijas, skirtas Gavėnios liturginiam laikotarpiui. Šventasis Tėvas komentuos Jėzaus pamokymus apie kančią ir išaukštinimą iš šv. Jono evangelijos pagal palyginimą, kad „jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24). O pastorius J. Kruzė analizuos apaštalo šv. Pauliaus antrojo laiško Korintiečiams pirmąjį skyrių, kuriame kalbama apie iš Dievo gaunamą paguodą  krikščionims.

Laukdamas vizito Italijos sostinės liuteronų dvasinis vadovas žiniasklaidai sakė, kad su Romos vyskupu celebruojama Gavėnios liturgija priartina Velykų šviesą. Pastoriaus J. Kruzės įsitikinimu, panaši padėtis yra ir su krikščionių vienybės: Kristaus išpažinėjai dar nėra visiškoje bendrystėje, bet žengia šiuo keliu. „Mes esame artimi. Dalykai, kurie mus jungia, yra stipresni nei tie, kurie skiria. Be abejonės, svarbiausi klausimai – Eucharistija ir Popiežiaus primatas – dar laukia atsakymų. Bet kaip bendruomenei, mums dabar svarbiau daryti viską, kas įmanoma kartu“, – kalbėjo protestantų dvasininkas. Jis pabrėžė, kad Romos liuteronai Benediktą XVI pripažįsta kaip Popiežių ir Katalikų Bažnyčios vadovą. Bet pirmiausia jis yra Romos vyskupas, kuris lanko savo diecezijos tikinčiųjų bendruomenes ir kaip tik todėl jie džiaugiasi, galėdami priimti Šventąjį Tėvą.

Dvasinio ekumenizmo svarba

Paskutinį kartą popiežius Benediktas XVI su liuteronais buvo susitikęs vasario 10 dieną, per Vatikane vykusią bendrąją audienciją, kai jį pasveikino Jungtinių Valstijų šios konfesijos delegacija, vadovaujama vyskupo Marko Hansono. Atsakydamas į sveikinimą Šventasis Tėvas priminė, kad nuo pat savojo pontifikato pradžios jis skatino katalikų ir liuteronų santykių plėtrą praktinio bendradarbiavimo lygmenyje Evangelijos tarnystei.

Priminęs savo pirmtako Jono Pauliaus II ekumeninės enciklikos „Ut unum sint“ palinkėjimus iš naujo atrasti tarpusavio broliškumą, jis reiškė viltį susitarti vietinėje ir tarptautinėje plotmėje. 2009 metais buvo plačiai paminėtas svarbiausio katalikų ir liuteronų teologinio susitarimo dėl nuteisinimo doktrinos 10-osios metinės. Prie šio bendro dokumento rengimo daug prisidėjo tuometinis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris. (Dabar – popiežius Benediktas XVI.)

Pastebėjęs, kad esminį proveržį ekumeniniuose santykiuose padarė Vatikano II Susirinkimas, popiežius Benediktas XVI amerikiečiams liuteronams nurodė dvasinio ekumenizmo svarbą. Tai reiškia, kad šiame bendradarbiavime privalu remtis karšta malda ir atsivertimu į Kristų, malonės ir tiesos šaltinį. Einant į krikščionių vienybę, svarbu ryžtingai atsiverti Viešpačiui, kad Jis nekliudomai veiktų dėl trokštamos bendrystės.

Pasaulio liuteronų federacijos 2008 metų statistikos duomenimis, planetoje yra apie 70 milijonų liuteronų. (Pati federacija buvo įkurta 1947 metais ir dabar vienija 140 nacionalinių Bažnyčių, veikiančių 78 šalyse.) Daugiau kaip pusė pasaulio liuteronų – 37 milijonai – gyvena Europos kontinente. Didžiausios nacionalinės bendruomenės yra Vokietijoje (22 milijonai) ir Švedijoje (beveik 7 milijonai). Antroji pagal dydį kontinentinė liuteronų sankaupa yra Afrikoje – tame žemyne dabar yra daugiau kaip 17 milijonų liuteronų. „Juodajame kontinente“ gausiausios šios konfesijos bendruomenės yra Etiopijoje (beveik 5 milijonai) ir Tanzanijoje (4, 6 milijono).

Dėl sekuliarizacijos ir neigiamo demografinio proceso Europoje palaipsniui mažėja ir krikščionių, ir liuteronų, o Afrikoje jų sparčiai daugėja. Gausėja liuteronų ir Azijoje – čia jų dabar yra apie 8, 5 milijono. (Didžiausia nacionalinė bendruomenė yra Indonezijoje – beveik 4 milijonai.) Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) yra apie 8 milijonus liuteronų, tačiau jis laipsniškai mažėja. Lotynų Amerikos šalyse yra šiek tiek daugiau nei 1 milijonas liuteronų, beveik trys ketvirtadaliai iš jų yra susitelkę Brazilijoje.

© 2010 „XXI amžius“