Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Praeities neužgožė dulkės

Bronius VERTELKA

Kalba Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Renginio dalyviai Panevėžio miesto Kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje

Antrąją pavasario dieną Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko parodos „Vyčio apygardai – 65“ pristatymas. Vyr. muziejininkė Elena Markuckytė susirinkusiems perskaitė Seimo narės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės laišką-padėką parodos organizatoriams už darbus, kad „sovietmetį klastotas partizaninio karo laikotarpis atsivertų tiesa“.

 Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis kalbėjo apie partizanų kovą pokaryje ir paragino rinkti lėšas albumo apie Vyčio apygardą leidimui. Dalį jų jau skyrė Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdis. Parodos atidaryme kalbėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Vadoklių krašte augęs miesto meras Vitalijus Satkevičius. Kraštietis skulptorius profesorius Gediminas Karalius, dabar gyvenantis Vilniuje, Vadokliuose pastatė paminklą partizanams, vaizduojantį raitelį ant žirgo su rankoje iškeltu kalaviju.

Rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas pasakojo vaikystėje matęs Vyčio apygardos vadus. Keli jo dėdės žuvo kovodami, o partizanus išdavęs vyras iš kalėjimo grįžo kurčias. Vicemeras priminė, kad leidinio apie Vyčio apygardą išleidimui rajono savivaldybė jau skyrė 2 tūkstančius litus, o Vadokliuose turėtų įsikurti partizanų atminimui skirtas muziejus. Patalpos tam turėtų atsirasti dabar neveikiančiame vaikų darželyje, kurį numatyta renovuoti.

Miesto Tarybos narys Vladas Kensgaila, jaunystėje palaikęs ryšius su partizanais ir už pogrindinę kultūrinę veiklą ragavęs Lukiškių kalėjimo duonos, piktinosi, kad leidžiama spausdinti žuvusiųjų partizanų atminimą juodinančias knygas. Vyskupo K. Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas ramino jį sakydamas, jog tikrąją tiesą apie juos išgirs jau nepriklausomoje Lietuvoje gimęs ir užaugęs jaunimas. Tarybos narys Povilas Vadopolas 1988–1989 metais Krinčino krašte rinko duomenis, kiek išėjo į partizanus ir kiek – į skrebus. Surašęs jų pavardes nustebo: tokių buvo po lygiai. Socialdemkrato P. Vadopolo nuomone, tai atsitiko todėl, kad prieškaryje nebuvo socialinės lygybės.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“