|
Lietuva istorinio lūžio metais
Prieš 70 metu Lietuva tapo SSRS tautų kalėjimo įkaite ji buvo įjungta į jos sudėtį paminant kiekvienos tautos teisę būti laisvai. Apie 50 metų mūsų tauta buvo užgrobta ir įtraukta į sovietinės imperijos sudėtį. Okupuodama ir aneksuodama Lietuvą Sovietų Sąjunga pažeidė tarptautinės teisės principus ir savo tarptautinius įsipareigojimus bei sulaužė dvišalius susitarimus su Lietuvos Respublika.
1940 m. birželio 14 dieną Lietuvai įteiktas SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo ultimatumas, kuriame buvo teigiama, jog Lietuvos policija grobia ir kankina SSRS kareivius, esančius Lietuvos teritorijoje, o Lietuvos valdžia sudaro slaptą karinę sąjunga su kitomis Baltijos šalimis prieš SSRS. Tačiau viskas prasidėjo žymiai anksčiau. Pirmas iš tokių Lietuvos Respublikos įžeidimų, į kuriuos nebuvo tinkamai reaguota, buvo Lenkijos Respublikos ultimatumas, kuriame reikalauta nedelsiant užmegzti diplomatinius santykius pamirštant visus esančius konfliktus. Be to, ultimatumo reikalavimų pakoregavimas neįmanomas nepriėmus jo, buvo neatmetama netgi karinė invazija. Lietuva nusileido Lenkijos reikalavimui, ir nuo to pradėjo virsti visa domino eilutė iki Lietuvos Respublikos išnykimo iš žemėlapio.
Kitą ultimatumą pateikė nacistinė Vokietija, kuri norėjo turėti Klaipėdą savo teritorijoje, nes ji buvo arti SSRS. Į šį ultimatumą Lietuva irgi buvo priversta atsakyti teigiamai, nes Lietuvos sausumos bei oro pajėgos nebūtų įveikusios ginkluotą bei motorizuotą Vermachto kariuomenę, o ką jau kalbėti apie LR laivyną, kuris susikūrė tik 1935 metais ir teturėjo vienintelį karinį laivą bei keletą pakrantės sargybos laivų. Pagalbos iš užsienio Lietuva nebūtų sulaukusi, nes Vakarai bijojo ką nors pasakyti prieš Vokietiją, net jai okupuojant Sudetų kraštą ar prisijungiant demilitarizuotą Reino zoną. O juo labiau nieko nesakytų dėl mažos, jų manymu, diktatūrinės šalies regiono okupavimo. Taigi, praradusi Klaipėdos kraštą, Lietuva pradėjo suprasti, kad aušta nauji blogi laikai Lietuvai ir jos žmonėms, tačiau nesiėmė jokių priemonių.
1939 m. rugpjūčio 23 dieną du pasaulio likimo sprendėjai pasirašo nepuolimo paktą, tačiau prie viso to yra ir slaptas priedas, kurį įsigeidė įtraukti pats Stalinas. Šis slaptas priedas turėjo pakeisti Europos veidą ilgam juo buvo pasidalinta Europa. Iš pradžių Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą, tačiau vėliau Rusija, sumokėjusi Vokietijai, įsitraukė ją į savo įtakos sferą. Tačiau net jei būtume buvę pas vokiečius, vis tiek viskas nebūtų labai pasikeitę, nes vokiečiai lietuviams turėjo paruošę tris planus: liberaliausi naciai siūlė lietuvius germanizuoti, buvo nacių, kurie siūlė nukariavus Rusiją lietuvius išsiųsti į Sibirą, o patys didžiausi nacistai siūlė lietuvių naciją visiškai sunaikinti. Taigi matome, netgi patekus Vokietijos įtakon nebūtų buvę gerai. Vadinasi, pasirašius visus paktus ir slaptus priedus naciams buvo uždegta žalia šviesa pradėti karą. O tuo metu, kai Vokietija kariavo, rusų diplomatai rengė gudrų planą, kaip prijungti Baltijos šalis prie SSRS be karo. Šalia taikaus plano kariuomenės vadovybė rengėsi karui, jeigu Lietuva nesutiks priimti sutarties. Ir štai 1939 m. spalio 10 dieną SSRS pasiūlo Lietuvai savitarpio pagalbos sutartį bei siūlo grąžinti Vilnių, tačiau už tai Lietuva turi įsileisti tarybinių karių bazes, taip pat Rusija pradeda iš dalies kontroliuoti užsienio politiką. Ir šita sutartis buvo didžiausia klaida, kurią Lietuvos vyriausybė padarė. Tarybinės kariuomenės įvedimas lietuvių širdyse įžiebė nerimo kibirkštėlę. Prezidentas ir ministrai suprato, kokią klaidą jie padarė, taigi ilgai nelaukęs atsistatydino.
Dabar pasvarstykime Lietuvos gynimosi galimybes prieš SSRS. Lietuva armijai skirdavo didžiules lėšas tuo laiku apie 24 proc. BVP. Tuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnavo 30 tūkstančių eilinių bei puskarininkių, 17 generolų, 1800 karininkų. Per 72 valandas buvo galima mobilizuoti 120000 kareivių, o iš viso tinkamų tarnybai buvo 500000 vyrų. Rezervas leido apginkluoti 120400 kareivių, taigi dėl ginkluotės jau galėjo pradėti rūpintis, kai pamatė, jog pasaulyje aštrėja padėtis, o Vokietijos bei SSRS pajėgos auga. Lietuvos oro pajėgos tikrai nebuvo prastos. Lėktuvus Lietuvai gaminanti ANBO buvo užsitarnavusi savo vardą visame pasaulyje dėl savo gabių inžinierių bei rekordus mušančių žvalgybinių lėktuvų. Vienintelė silpna grandis laivynas, tačiau buvo įmanoma išsiversti ir be jo. Lietuva būtų atsilaikiusi prieš SSRS du mėnesius, o tai ilgas laiko tarpas, kuris būtų pakirtęs SSRS jėgas, moralę bei jos įvaizdį pasaulyje. O kas būtų, jei Baltijos šalys būtų vieningos?.. Toks karinis aljansas būtų atsilaikęs prieš SSRS agresiją nebent iš Vakarų juos būtų puolę Vermachto divizijos. Tačiau po savitarpio pagalbos sutarties jokių galimybių gintis nebebuvo, kadangi rusų įgulos Lietuvoje buvo pasiruošusios staigiems veiksmams bei buvo lygios Lietuvos kariuomenės skaičiui. Lietuvos kariuomenės ginklai sandėliuose, mobilizacijos planai taip pat nesudaryti. Taigi gintis nebebuvo prasmės, nes Lietuvos karinės įgulos būtų išžudytos nespėjusios išvykti į mūšį, o mobilizacijai visai nebuvo vilties.
Grįžtant prie vienos niūriausių dienų Lietuvos istorijoje 1940 birželio 14-osios. Tą dieną lietuviai gavo ultimatumą iš SSRS dėl to, kad esą SSRS kareiviai grobiami iš kareivinių, sudarinėjamos slaptos sąjungos prieš SSRS. Ultimatume buvo įsakoma pakeisti valdžią ir kai kuriuos valdininkus, pavyzdžiui: vidaus reikalų ministrą K. Skučą atiduoti SSRS. A. Smetona su Ministrų kabinetu po ultimatumo visai palūžo iš pradžių dar bandė tartis taikiai ar net svarstė gynybos galimybes, tačiau viskas buvo beprasmiška, viskam jau buvo per vėlu. Taigi, galiausiai birželio 15 dieną ultimatumas buvo priimtas ir pradėtas Lietuvos įjungimas į SSRS. Pirmiausiai buvo pradėti vykdyti rinkimai į Liaudies Seimą. Dauguma lietuvių rinkimus boikotavo, tačiau komunistai suklastojo rinkimus ir dar iki šiol tikina, jog lietuviai norėjo komunistų valdžios. Ir galiausiai liepos 21 dieną parsidavęs Lietuvos Seimas priėmė sprendimą prijungti Lietuvą prie SSRS. Taigi SSRS pasiekė savo tikslą okupavo Baltijos šalis be karinių veiksmų.
Prieškario metais iš Rusijos carinės imperijos provincijos Lietuva tapo stabilia, turinčia patikimą ekonomiką šalimi, o litas tapo viena stabiliausių valiutų Europoje. Lietuvos ekonomika buvo paremta maisto bei lengvąja pramone. Lietuvoje įvedus tarybų valdžią viskas pasikeitė: žmonių pinigai iš bankų konfiskuoti, Lietuva pradedama versti sunkiosios pramonės šalimi, nors joje reikalingų žaliavų nėra, prasideda suirutė. Ir šiandien pagal ekonomikos rodiklius mes esame Europos Sąjungos dugne, nors prieškaryje buvome greta Skandinavijos šalių.
Haroldas Grabauskas
© 2010 XXI amžius
|