2010 m. kovo 10 d.
Nr. 19
(1804)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kai nuovoka sėdmenyse

Eglės Samoškaitės straipsnyje „Sovietų kariams – pagarba už „Gazprom“ pinigus“ (DELFI, 2010 vasario mėn. 23 d.) rašoma, kad, pasak Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sutikimą įrengti ugnies aukurus jau davė, o Šiauliai leido Amžinąją ugnį kūrenti švenčių metu. Pašnekovas neslepia, kad sumanymą finansuoti pažadėjo su Kremliumi siejama Rusijos dujų įmonė „Gazprom“.

Civilizuotose šalyse garbingai kovoję ir žuvę priešų kariai buvo pagerbiami taip pat kaip ir savi, jiems buvo statomi vienodi paminklai. Taip elgėsi lietuviai su jais kariavusiais ir žuvusiais lenkų kariais prie Giedraičių ir Širvintų. Tik sovietai barbariškai elgėsi su priešiškos šalies kariais: SSRS vokiečių karių kapinių nėra, tarsi nebūtų buvę žuvusiųjų. Tačiau Amžinąją ugnį, išskirtinę pagarbą žuvusių karių atminimui, civilizuotos valstybės įrenginėjo saviems kariams. Kol Amžinoji ugnis nedega saviems kovotojams už laisvę Lietuvos sostinėje bei straipsnyje minimuose miestuose, žibinti ugnį kitų valstybių kariams ne tik nedera, bet ir prilygsta savųjų nustūmimui į užmarštį. Akivaizdu, kad kai valdininkai išgirsta apie nemokamą „gazą“, sveika nuovoka persikrausto į sėdmenis.

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija