|
Gintaro šalies stebuklas pasikartojo
Edmundas Simanaitis
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos pasidalijimo Lietuvos etninės žemės atiteko Rusijos imperijai. Po 123 metus trukusios valstybinės nebūties, lietuvių tautos valia 1918 m. vasario 16 dieną buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė (I LR). Iki tol pietų kaimynas Lietuvą laikė tik Žečpospolitos dalimi, rytinis teisėtu grobiu, vadinamu Rusų imperijos Šiaurės Vakarų kraštu, o Vakarinis reiškė teritorines pretenzijas.
Kovo 11-ąją sukanka 20 metų Vasario 16-osios Respublikai (II LR), atkurtai po pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos. Tai itin reikšmingas jubiliejus. Nepretenduojant į akademinį tikslumą verta paminėti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Respublikų kai kuriuos faktus ir gyvenimo pokyčius, įvykusius per praktiškai tokios pačios trukmės laiko tarpsnį.
Vasario 16-osios istorinė reikšmė
Nepriklausomybę atkūrė Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu. Atkurtą valstybingumą ginklu gynė savanoriai nuožmiose kovose su lenkais, bolševikais ir bermontininkais. Deja, lenkai, sulaužę Suvalkų sutartį, užėmė sostinę ir Vilniaus kraštą. Ši skaudi laikina netektis nesužlugdė valstybės atkuriamojo darbo. Jis entuziastingai vyko visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Lietuvių žurnalistas ir rašytojas Bronys Raila šį valstybės atkūrimo ir tautinės savimonės brendimo periodą pavadino Gintarinės šalies stebuklu.
1921 metais Kaune buvo atidarytas Karo muziejus, tapęs vertingų eksponatų ir meno kūrinių kaupimo vieta. Po metų Kaune atvėrė duris Lietuvos universitetas, kuriam 1930 metais buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1923 metais ambasadorių konferencija pripažino Lietuvai sukilėlių išlaisvintą Klaipėdos kraštą. Ypač teigiamą postūmį ekonomikoje, verslo srityje davė kun. M. Krupavičiaus įgyvendinta žemės reforma. Lietuva savo pasiekimais galėjo lygintis su Danija ar Suomija. Lietuvos kariuomenė tapo labai veiksminga pilietiškumo mokykla. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tautinei kultūrai, švietimui, mokykloms. Šeimos stiprinimo ir jaunimo auklėjimo baruose Katalikų Bažnyčios ir Valstybės pastangos buvo itin ženklios ir vaisingos.
Laikinoji sostinė ir pilietinė visuomenė
Kaune veikė Muzikinis teatras. Jame 1920 m. gegužės 15 dieną darbą pradėjo Steigiamasis Seimas. Agresyvieji kaimynai laikėsi Stalino ir Hitlerio 1939 metų slaptojo suokalbio. Nukariavus Lenkiją, Raudonoji armija 1940 metais okupavo Lietuvą ir kitas šalis. Po dvidešimties metų (1940 m. liepos 21 d.) šiame teatre pagal Maskvos juodąjį scenarijų buvo suvaidintas Liaudies seimo spektaklis Lietuva buvo paskelbta sovietine socialistine respublika. Spektakliui dirigavo Kremliaus emisaras V. Dekanozovas. Pagal tą patį scenarijų tuo pačiu metu tokie pat spektakliai buvo suvaidinti Rygoje ir Taline. Tik dirigentai buvo kiti, bet visi iš Maskvos.
Tačiau pats reikšmingiausias I LR pasiekimas laisvėje per du dešimtmečius išugdyta brandi pilietinė visuomenė. Okupantas šio lietuviško pilietinio kapitalo net per pusę amžiaus nepajėgė sunaikinti.
Atkurti teisinį, politinį, kultūrinį savarankiškumą!
Sovietmečiu visi gamybiniai planai buvo nuolatos viršijami, tačiau trūko visko, visur ir visada. Kompartijos vairuojama komandinė ekonomika buvo neįgali konkuruoti su demokratijos pasaulio šalių verslo ekonomika. Po diktatoriaus Stalino mirties kontrolės varžtai buvo šiek tiek atleisti. M. Gorbačiovo paskelbtoji perestrojka atrišo žmonėms liežuvius. Lygia greta laisvėjo viešoji minčių raiška. I LR Nepriklausomybės metų teigiama patirtis natūraliai žadino žmonėse viltį atgauti laisvę ir imtis atkuriamojo darbo.
Prisidengdami perestrojka šviesuomenės atstovai susibūrė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, veikiai tapusį Lietuvos Sąjūdžiu (LS). Vertas dėmesio 1989 m. vasario 15 dieną Kaune surengtas Vasario 16-osios šventinis minėjimas, kuriame pirmą kartą atviru tekstu buvo paskelbtas Sąjūdžio svarbiausias siekis atkurti Lietuvos teisinį, politinį, kultūrinį savarankiškumą, pabrėžiant, kad 1940 metais I LR buvo okupuota ir aneksuota, tačiau tarptautinis Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas nenustojo galios. Kalbėtojai tuomet visapusiškai svarstė, ko reikėtų imtis Laisvei atkurti.
Veiksniai, nulėmę Sąjūdžio veiklą
LS vadovybei pagrįstą nerimą kėlė Maskvos sprendimas spartinti sovietų prezidento rinkimą, dėl ko skubiai buvo šaukiamas neeilinis liaudies deputatų suvažiavimas Maskvoje. Lietuva negalėjo tikėtis iš užsienio realios paramos nei energetiniais ištekliais, nei pramonės gaminiais. Atsižvelgiant į Kremliaus šeimininko pradėtos perestrojkos eigą, teko balansuoti Sąjūdžio politinę veiklą ant jautrių moralinio pobūdžio svarstyklių. Šis bandymas puikiai pavyko. Sąjūdininkai, tapę Parlamento nariais, atliko žygdarbį svetimos kariuomenės užtvindytame krašte.
Štai ką rašo buvęs vienas iš LS lyderių, pirmasis Antrosios Respublikos vadovas prof. Vytautas Landsbergis: Aplink virė europiniai pokyčiai Lenkijos ir Čekoslovakijos taikios revoliucijos, Baltijos kelias, išardyta Berlyno siena, o visų jų fone brendo unikalus politinis teisinis sprendimas Maskvoje. Unikalus todėl, kad žlunganti SSRS, vos porai metų belikus ligi galutinio iširimo, pasielgė... teisingai! Stalino-Hitlerio 1939 m. sąmokslo dokumentai gavo tinkamą teisinį ir moralinį įvertinimą, buvo net formaliai panaikinti kaip beverčiai nuo pasirašymo momento.(2009-12-24 Bernardinai.lt)
Išeivijos pozicija aiški ir be kompromisų
Lietuvos diplomatas, reikalų patikėtinis Vašingtone Stasys Lozoraitis nebuvo patyręs sovietinės okupacijos suvaržymų, persekiojimų, tačiau jis organiškai atmesdavo viską, kas buvo susiję su Lietuvos Nepriklausomybės naikinimu ir niekinimu. Jis siūlė pirmiausia išeiti iš okupanto primestų struktūrų ir galimai greičiau pakeisti jas naujomis. Jo tvirtu įsitikinimu, sovietinė Lietuva turėjo būti išbraukta iš visų konstitucinių dokumentų ir kitų teisės aktų, pavyzdžiui, LTSR AT turi būti pervadinama į LR AT. Jis tikėjosi, kad nutraukus sąsajas su sovietinėmis struktūromis bus priartėta prie pagrindinio siekio Vašingtonas pripažins atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.
Rūpėjo gyvybinis istorinio teisingumo klausimas
Maskva rengėsi Aukščiausiame soviete skubiai svarstyti išstojimo iš SSRS tvarką. Tikriausiai tokiu būdu norėta sukurti papildomą teisinę kliūtį, kuri trukdytų sovietinėms respublikoms ištrūkti iš narvo. Vakarų didieji politikai, pasibaigus šaltajam karui, buvo linkę palaikyti Gorbačiovo propaguojamą taikią, kompartijos vairuojamą perestrojką. Atkuriamasis Seimas, kuriame daugumą sudarė sąjūdininkai, nedelsė ir 1990 m. kovo 11 dieną priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė...
Saugios sienos, o viduje darbų per akis
I LR metais Lietuva gyveno ir kūrė prašieptų nasrų apsuptyje. To meto sąlygomis grėsmės akivaizdoje vargu ar galima buvo rasti priimtiną išeitį, kaip atremti ar sutramdyti agresorių. II LR padėtis šiuo požiūriu skiriasi iš esmės: Lietuva tapo NATO nare 2004 kovo 10 dieną, o po mėnesio buvo priimta į Europos Sąjungą. Valstybės sienų saugumas turi patikimą garantą. Tačiau agresijos pavojų galėtų pašalinti tik Rusijos demokratai. Vidaus reikaluose tvarkytis sekasi ne taip sklandžiai kaip I LR metais. Lietuva nepatyrė išlaisvinamosios okupacijos, o posovietinės visuomenės sveikėjimas vyksta lėčiau, nei buvo tikėtasi. Tačiau tai neduoda pagrindo nusiminti. Svarbiausioji oraus ir laisvo gyvenimo sąlyga buvo pasiekta nelengvai. Belieka darbuotis ir džiaugtis Gintaro šalies stebuklas pasikartojo!
© 2010 XXI amžius
|