Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Karo „veteranai“ paminėjo gegužės 9-ąją

...Jie rinkosi prie Katedros. (O juk NKVD nužudė ne tik arkivyskupą Mečislovą Reinį) ir žygiavo gražiai apsirengę gražiai papuošta gatve. Žygiavo pro atnaujintą Katedrą, bet ne pro paveikslų galeriją...

„Karo veteranai“, pasiruošę eisenai

Šią vėliavą eitynių dalyviai išskleidė prie Mokslų akademijos bibliotekos

Priešingoje gatvės pusėje išsirikiavo protestuotojai Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos

Nešini tulpėmis, gvazdikais, Lietuvos vėliavos spalvų balionais, taip pat Lietuvos, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos vėliavėlėmis „didžiojo tėvynės karo“ dalyviai, dabar pasivadinę Antrojo pasaulinio karo veteranais, ir kai kurie vilniečiai, daugiausia rusakalbiai, eitynėmis nuo Katedros aikštės iki Neries pažymėjo gegužės 9-ąją. Jų priešininkai nepritarimą išreiškė plakatais, primenančiais SSRS vykdytus trėmimus ir žudynes. Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas, sostinės savivaldybės tarybos narys S. Dmitrijevas aiškino, jog tie, kurie yra prieš tokį renginį, nesupranta, kad sąjungininkų pergalė Antrajame pasauliniame kare išgelbėjo pasaulį nuo pražūties.

Gegužės 9-osios renginys sulaukė ir priešininkų dėmesio. Netoli Arkikatedros stovėjo trys tamsiai apsirengę jaunuoliai, kurie savo nepritarimą eitynėms demonstravo plakatais: „Katynės žudynės 1940 m. pavasaris. 22 tūkstančiai“, „Holodomoras 1932–1933 m. 10 milijonų“, „1941-1953 m. ištremta 135 tūkst. žmonių, 32 tūkst. vaikų“.

Priešingoje gatvės pusėje, prie Lietuvos Sąjūdžio būstinės, buvo išsirikiavę kiti protestuotojai: dalis jų vilkėjo partizanų, tarpukario Lietuvos karininkų uniformas, veidus buvo išsidažę raudonais dažais. Tarp šių protestuotojų buvo ir parlamentaras K. Uoka. Eitynių dalyviams su orkestru pajudėjus nuo Katedros aikštės, prie Lietuvos Sąjūdžio būstinės stovintis jaunimas ėmė skanduoti „Lietuva!“, dainavo patriotines dainas.

Po eitynių Vilniaus centre renginio dalyviai buvo vežami į Antakalnio kapines, kur stūkso žuvusiems kariams atminti skirtas paminklas, dega Amžinoji ugnis. Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą Amžinąją ugnį uždegti gegužės 1–9 dienomis. Apie vidurdienį į kapines suplūdo minios žmonių su gėlėmis, grojo rusiška muzika, šlovinanti pergalę prieš nacistinę Vokietiją, primenanti laimėtus SSRS mūšius, tokius kaip Stalingrado, kuris, kaip manoma, žymi strateginį sovietų armijos persilaužimą kovoje prieš Trečiąjį reichą. Eitynių dalyviai nedemonstravo sovietinių simbolių, tačiau buvo matyti vyresnio amžiaus žmonių, vilkėjusių sovietines uniformas ir pasipuošusių sovietiniais medaliais. Antakalnio kapinėse lankėsi daugiausia rusakalbiai Vilniaus gyventojai, kurie sutiktus pažįstamus ir draugus sveikino su švente.

Europa karinių veiksmų pabaigą Senajame žemyne pamini gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją. Gegužės 8-ąją Antrojo pasaulinio karo aukas pagerbė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

XXI

© 2010 „XXI amžius“