Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Katalikų ekspertai svarstė ekonominius klausimus

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos pirmininkė amerikietė profesorė Merė Ana Glendon

Finansų sektoriaus svarba ir ribotumas

Analizuodama pasibaigusios Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesijos, nagrinėjusios globalinę ekonomikos krizę, išvadas, jos pirmininkė amerikietė profesorė Merė Ana Glendon perspėjo, kad mažas gimstamumas toliau didins finansinius sunkumus. Gegužės 5 dieną Vatikane surengtoje konferencijoje atsakydama į klausimą dėl popiežiaus Benedikto XVI kalboje akademikams iškeltos solidarumo tarp kartų svarbos, ji pripažino, kad menki gimstamumo rodikliai Vakarų pasaulyje ir tuo pačiu bendrasis gyventojų senėjimas kelia didžiulę įtampą socialiniam saugumui bei sveikatos apsaugai. Kai mokesčių mokėtojų skaičius nuolat mažėja, o valstybės išlaikytinių (pensininkų, neįgaliųjų) dalis nuolat didėja, iškyla rimtas išbandymas santykiams tarp kartų, kalbėjo M. Glendon. Dėl didėjančios naštos stiprės materialinis bei psichologinis spaudimas šeimoms, bet kažin ar mūsų dabartinė šeimos struktūra bus pajėgi ir norės atsiliepti į šį iššūkį, klausė Popiežiškosios akademijos vadovė. Iškyla rimtas pavojus toliau skatinti amoralios eutanazijos įteisinimą, kad seni, ligoti žmonės „savu noru“ pasitrauktų iš šio pasaulio, nes biudžetas deficitinis ir nėra lėšų jų išlaikymui. Bažnyčia nuolat įspėja dėl tokių tendencijų pavojingumo, ragindama ugdyti gyvybės kultūrą, bet ar šis balsas gali būti išgirstas sumaterialėjusioje visuomenėje…

Karo „veteranai“ paminėjo gegužės 9-ąją

...Jie rinkosi prie Katedros. (O juk NKVD nužudė ne tik arkivyskupą Mečislovą Reinį) ir žygiavo gražiai apsirengę gražiai papuošta gatve. Žygiavo pro atnaujintą Katedrą, bet ne pro paveikslų galeriją...

Nešini tulpėmis, gvazdikais, Lietuvos vėliavos spalvų balionais, taip pat Lietuvos, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos vėliavėlėmis „didžiojo tėvynės karo“ dalyviai, dabar pasivadinę Antrojo pasaulinio karo veteranais, ir kai kurie vilniečiai, daugiausia rusakalbiai, eitynėmis nuo Katedros aikštės iki Neries pažymėjo gegužės 9-ąją. Jų priešininkai nepritarimą išreiškė plakatais, primenančiais SSRS vykdytus trėmimus ir žudynes. Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas, sostinės savivaldybės tarybos narys S. Dmitrijevas aiškino, jog tie, kurie yra prieš tokį renginį, nesupranta, kad sąjungininkų pergalė Antrajame pasauliniame kare išgelbėjo pasaulį nuo pražūties.

Atimk norą pirmauti, ir pasaulis sunyks

Gintaras Visockas

Rašytojas Michailas Veleris

Gegužės 9-ąją Vilniuje po ilgos pertraukos iškilmingoje eisenoje žygiavo Antrojo pasaulinio karo veteranai – po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje tokius paradus nustota rengti. Iškilmingai žygiuoti didžiųjų Lietuvos miestų gatvėmis bei viešai džiaugtis gegužės 9-ąja – neleista, nes gegužės 9-oji lietuviams atnešė naują, ne mažiau žiaurią vergiją, kuri, beje, truko kur kas ilgiau nei fašistinės Vokietijos okupacija.

Nusipelnęs Lietuvos architektūros mokslui

Profesorius, daktaras Jonas Minkevičius

Dešimtą kartą įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menui. Vienas iš premijos laureatų – architektas Jonas Minkevičius premiją gavo už aktyvią veiklą siekiant išsaugoti ir tęsti Lietuvos kultūrinį ir tautinį identitetą, išryškinantį architektūros ir dailės vertybes. J. Minkevičius gimė 1929 m. birželio 24 dieną Oškinių kaime, Kupiškio valsčiuje, Aukštaitijoje. Garbųjį architektą jo namuose kalbina Kazimieras Dobkevičius.

Laisvės kovotojų suvažiavimas

Kazimieras Dobkevičius

Grupė Lietuvos laisvės kovų dalyvių

Balandžio mėnesio pabaigoje Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. Pocius, KAM atstovai  plk. A. Dudavičius, plk. ltn. A. Dapkus, LPKTS pirmininkas dim. kpt. A. Lukša, LR Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pirmininkas G. Šidlauskas, publicistas V. Bražėnas ir kiti garbūs svečiai.

Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

Jonas Žukauskas

Vaidilos drabužiais pasipuošęs aktorius Tomas Vaisieta ir kiti renginio dalyviai prie pasodinto ąžuoliuko

Žalgirio mūšis yra viena svarbiausių datų Europos istorijoje. Jubiliejiniai renginiai vyks visus 2010-uosius metus, o mūšio pergalės dieną, liepos 15-ąją, 21 valandą lietuviai, gaivindami tėvynės meilės bei patriotizmo jausmus, uždegs Tautos vienijimo žiburius visame pasaulyje ir aukurus ant piliakalnių Lietuvoje.

Lietuvai pagražinti draugija (LPD) ir kitos visuomeninės organizacijos bei visuomenės veikėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) narys, h. „Rudnica“ bajoras Žilvinas Radavičius kartu su Vilniaus miesto savivaldybe gegužės 1 dieną Vilniuje, Karaliaus Mindaugo paminklo skvere, surengė iškilmingą paminklinio ąžuolo sodinimo šventę.

Vilniaus universiteto teatrą vienija bendrumo ir santarvės jausmai

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Vilniaus universiteto teatro vadovas Rimantas Venckus (dešinėje) įsitikinęs, kad teatras lavina kiekvieną apsišvietusį žmogų, praplečia jo gyvenimo akiratį. Greta – germanistė Irena Tumavičiūtė

Tarp gausiai pastaraisiais metais užderėjusių jubiliejinių sukakčių Lietuvoje iškiliai minimos ir 440-osios Vilniaus universiteto teatro įkūrimo metinės. Šalies archyvuose išlikusi medžiaga byloja, kad 1570 metais buvo įsteigtas Vilniaus kolegijos (nuo 1579 metų – Universiteto) mokyklinis teatras, gyvavęs daugiau nei porą amžių. Bibliotekos rankraščių skyriuje išsaugotuose dokumentuose minima, jog dar tų pačių metų spalio 18-ąją kolegijos studentai suvaidino pirmąjį spektaklį – italų dramaturgo S. Tucci moralitė „Herkulis“.

Oratorija „Žana d’Ark ant laužo“

Rimantas KLEVEČKA

Žana d’Ark

Baigdamas 21-ąjį koncertinį sezoną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras drauge su Kauno valstybiniu choru ištikimus klausytojus ir visus muzikos mylėtojus pakvies į įspūdingą koncertą, skirtą sezono uždarymui. Gegužės 21 dieną 19 valandą Vilniaus kongresų rūmuose kolektyvai atliks Prancūzijoje gimusio ir gyvenusio šveicarų kilmės kompozitoriaus Arthur’o Honegger’io draminę oratoriją „Žana d‘Ark ant laužo“ (Jeanne d’Arc au būcher) apie vieną žymiausių Prancūzijos moterų.

Knyga – per amžius

Benjaminas ŽULYS

„Aukso altoriaus“ , spausdinto „graždankos“ rašmenimis, viršelis

„Knyga visais laikais buvo tausojama, platinama, slepiama ir saugoma. Spaudos draudimo laikais, kai virš Lietuvos buvo iškilęs pražūtingas nutautinimo pavojus, knygnešiai, daraktoriai, vargo rateliai padėjo išsaugoti papročius, tradicijas, kultūrą, kalbą. Kiek jų žuvo kalėjimuose, tremtyse, kiek neteko sveikatos ir gyvasties. Jau tada žmonės suvokė, ką reiškia spaudos žodis, ką duoda knygų skaitymas. Ir – kokia jų galia“, – tokiu užrašu Kauno kolegijos salėje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse sutiko lankytojus paroda „Knyga – per amžius“. Renginio sumanytojas – kolegijos Technologijų fakulteto Leidybos ir poligrafijos katedros dėstytojas žurnalistas Ričardas Venckus, o šią idėją padėjo įgyvendinti Bibliotekos ir savarankiškų studijų centro vadovė Saulė Jakštienė bei Kultūros centro vadovė Asta Valaitytė. Toji idėja apima ne vieną šimtmetį skaičiuojančią lietuviškos spaudą. Ją daug metų kaupė R. Venckus, dažnai atsisakydamas asmeninių ar malonumų, o savo lėšas skirdamas retoms knygoms, nuotraukoms, atvirukams. Šioje parodoje – tik maža dalis iš daugiau nei 5000 jo turimų leidinių – apie 300 eksponatų. Kai kurie jų – itin išskirtini, retai kur aptinkami ar apskritai visuomenei nežinomi. Svarbiausia – parodoje eksponuojamos ne tų leidinių kopijos, fotografuoti leidiniai, o originalai.