Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Oratorija „Žana d’Ark ant laužo“

Rimantas KLEVEČKA

Žana d’Ark

Arthur’as Honegger’is

Baigdamas 21-ąjį koncertinį sezoną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras drauge su Kauno valstybiniu choru ištikimus klausytojus ir visus muzikos mylėtojus pakvies į įspūdingą koncertą, skirtą sezono uždarymui. Gegužės 21 dieną 19 valandą Vilniaus kongresų rūmuose kolektyvai atliks Prancūzijoje gimusio ir gyvenusio šveicarų kilmės kompozitoriaus Arthur’o Honegger’io draminę oratoriją „Žana d‘Ark ant laužo“ (Jeanne d’Arc au būcher) apie vieną žymiausių Prancūzijos moterų.

Sumanymas atlikti šį bene ryškiausią ir labiausiai A. Honegger’į išgarsinusį opusą – ne atsitiktinis. Šiemet minimos 65-osios kompozitoriaus mirties ir 75-osios oratorijos sukūrimo metinės. Prasminga ir tai, jog gegužės 30 dieną Katalikų Bažnyčia mini ir legendinę Joaną Arkietę (Žaną d’Ark), vadinamąją Orleano mergelę – šventąją ir prancūzų nacionalinę didvyrę. Vykstant Šimtamečiam karui tarp Anglijos ir Prancūzijos, Joana regėjo mistines vizijas, kurių paveikta nusprendė, kad jos misija – išlaisvinti Prancūziją nuo Anglijos okupacijos. Gavusi karaliaus ir didikų pritarimą, ji pradėjo vadovauti nedideliems kariniams daliniams, kuriems ilgainiui pavyko nuo anglų apgulties išlaisvinti Orleaną ir dar keletą prancūzų miestų. Vėliau Orleano mergelė tapo neparankia karališkajai tarybai, todėl pastaroji nusprendė jos atsikratyti. Inkvizijos apkaltinta hipnoze ir erezija bei prisipažinusi, jog ją lanko naktiniai balsai iš aukštybių, vėliau pasaulietinio teismo Joana už raganavimą buvo nuteista mirties bausme ir gyva sudeginta ant laužo senajame Ruano turguje. Žiaurus nuosprendis įvykdytas nepaisant to, kad sudaryta komisija patvirtino ją tebesant skaisčią ir neturėjus lytinių santykių su velniu. Praėjus 25 metams po mirties popiežius Kalikstas III Orleano mergelę reabilitavo. Šiemet sukanka 90 metų nuo to laiko, kai 1920 metais Joana Arkietė kanonizuota ir paskelbta šventąja. Ji yra viena iš Prancūzijos, taip pat Orleano ir Ruano miestų globėjų, prancūzų vienybės ir kovos už nepriklausomybę simbolis.

Oratorijos veiksmas nukelia klausytoją į Joanos Arkietės teismo proceso ir jo nuosprendžio įvykdymo akimirkas, jas papildydamas herojės jaunystės dienų reminiscencijomis. Kūrinio libreto autorius – prancūzų poetas, rašytojas, dramaturgas Paul’is Claudel’is, augęs ir brendęs poetams palankioje XIX amžiaus antrojoje pusėje. P. Claudel’is buvo gerai susipažinęs su viduramžių, Renesanso, barokine ir klasicistine prancūzų literatūra. Keletas jo kūrinių muzikinę formą įgijo būtent kompozitoriaus A. Honegger’io dėka. Vienas jų – „Žana d‘Ark ant laužo“.

Pats A. Honegger’is labai aukštai vertino P. Claudel’io libreto reikšmę oratorijos sukūrimui: „P. Claudel’io įnašas, ją kuriant, buvo toks didelis, kad aš turiu pagrindo laikyti save ne tiek pagrindiniu autoriumi, kiek paprastu P. Claudel’io bendradarbiu. Tai jis padėjo man įkūnyti pirmąjį Žanos d’Ark paveikslą, nupiešdamas bendrą jo koloritą ir atskirus vaizdus! Aš pabandžiau čia pat visa tai užrašyti“.

Prisimenant oratorijos sukūrimą, verta paminėti dar vieną ryškią ano meto asmenybę. Tai kūrinio užsakovė – žymi žydų kilmės Rusijos balerina, aktorė, meno mecenatė ir neprilygstama belle époque gražuolė Ida Rubinštein.

Oratorijos premjera įvyko 1938 metais Bazelyje. Žanos vaidmenį atliko pati Ida Rubinštein, vaikų choro partiją – Bazelio berniukų choras.

Kūrinys klausytojams padarė didelį įspūdį. Bernard’as Gavoti’s  A. Honegger’iui rašė: „Štai tuo momentu, kai jūsų oratorijos paskutiniame paveiksle choras pradeda dainuoti: „Louee soit notre soeur Jeanne, qui est debout, pour toujours, comme une flamme, au milieu de la France  („Per amžius tebūna šlovė mūsų seseriai Žanai, kuri saugo mus visada, tarytum liepsnos sūkurys, iškilęs iš pačios Prancūzijos širdies“), klausytojus taip pat stipriai sukrečia neįprasti jūsų tai frazei surasti akcentai, kaip ir puiki jos melodija bei harmonija“.

Kūrinys iš tiesų originalus ir netradicinis. Tai dramatinė oratorija-misterija: rimtosios operos, dramos ir oratorijos mišinys su daugeliu teatro elementų ir vaidybos. Pasak Kauno valstybinio choro meno vadovo prof. P. Bingelio, „Žana d’Ark ant laužo“ įdomi ne tik todėl, kad tai itin meistriškai parašytas, nepaprastai gerai dramatinę įtampą perteikiantis kūrinys, bet ir tuo, jog muzikinė plotmė prasmingai papildoma aktorių atliekamais kalbamaisiais intarpais. Muzikiniu požiūriu dėmesį patraukia įdomi instrumentuotė. Svarbi partija oratorijoje tenka ondiumui. Tai 1928 metais prancūzų inžinieriaus, violončelininko Morris’as Martenot’as (1898–1980) sukurtas instrumentas su klaviatūra ir garso kolonėlėmis, dar vadinamas elektrotereminu arba Ondes Martenot (pranc. – Martenot’o bangos).

Be Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro, kuris oratoriją atlieka pirmą kartą ir ją dainuos originalo (prancūzų ir lotynų) kalbomis, koncerte dalyvaus aktoriai: Ingeborga Dapkūnaitė (Žana d’Ark), Vladas Bagdonas (brolis Dominykas), dainininkai: Asmik Grigorian, Sandra Janušaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Rafailas Karpis ir Vladimiras Prudnikovas,  mergaičių choras „Liepaitės“.  Diriguos Gintaras Rinkevičius.

© 2010 „XXI amžius“