Kapanojimasis per naująsias technologijas
Linas ŠALNA
Prieš savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje Inovacijų diena Lietuva 2030 premjeras Andrius Kubilius ir daugiau negu 200 valstybės institucijų, verslo įmonių, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų vadovų teikė idėjas ir pasiūlymus vizijos Lietuva 2030 įgyvendinimui. Renginį globojo premjeras, jau seniai kalbantis apie Lietuvą kaip Baltijos tigrą ar Airiją (nors pastaroji irgi neatsilaikė prieš pasaulinę krizę), todėl į konferenciją sukviesti inovacijų lyderiai apie 2030 metų Lietuvą kalbėjo kaip šalį, pasiekusią maksimalų laimės indeksą, pagerinusią viešosios vadybos efektyvumą ir skatinančią kuriančią visuomenę. Renginio metu dalyvių pasiūlytos idėjos pateiktos Valstybės pažangos tarybai. Visą šią optimistinę informaciją perdavė Vyriausybės spaudos tarnyba. Gerai, kai degi optimizmu kartais juo gali užkrėsti ir savo artimų draugų būrelį. Gali vienam ar kitam savo bendrapartiečiui įteigti, kad apie tavo vykdomą finansų gelbėjimo politiką rašys ateities ekonomikos vadovėliai. Ir ne tik Lietuvos vadovėliai, bet ir pasaulio juk mūsų piliečiams užkrauti didžiausi Europoje pridėtinės vertės mokesčių (PVM) tarifai, iš degalų, kuriuos savo nusenusiems automobiliams naudoja beveik 90 proc. valstybės piliečių, imami didžiausi mokesčiai (to paties PVM ir akcizo), o iš romių pensininkų, Europoje gaunančių mažiausias pensijas, nurėžta po pusę ir dar daugiau. Ką tas TVF, siūlantis apmokestinti pensijas nedideliais 1015 proc. mokesčiais, mes parodome pasauliui, kad galima nurėžti žymiai daugiau, ir mūsų piliečiai vis viena liks ramūs, ne taip kaip triukšmadariai graikai. Gali įrodyti net ir tai, kad jau 2011 metais Lietuva įsives eurą. Tiesa, po savaitės gali patikslinti datą: euras bus įvestas 2012 metais. Nuvažiavęs į užsienį, per vieną svarbiausių ekonominių televizijų gali dar labiau patikslinti tą datą, nukeliant į 2013-uosius. O grįžęs iš ten jau gali paguodžiančiai kalbėti, kad euras bus įvestas 2014 metais. Nors visai neaišku, koks tas euras bus ir ar išvis jis bus.
|
Trukdymai Liustracijos komisijos pirmininkui
Jau dvejus metus Liustracijos komisijos pirmininku dirbantis Algimantas Urmonas, Mykolo Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas, susiduria su puolimais ir teisės suvaržymais. 2008 m. rugsėjo 10 dieną A. Urmono vadovaujama Liustracijos komisija pripažino, kad ekspremjerė, buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis. Prieš priimant šį sprendimą per spaudos konferenciją ir vėliau kreipimesi į Generalinę prokuratūrą A. Urmonas teigė, kad yra pagrindo manyti, jog buvęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantinas Ramelis ir teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 m. Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K. Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu. Atkreiptas dėmesys į keistą teisėjų pakeitimą šioje byloje. 2003 m. kovo 12 d. Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. Ramelio sprendimu dėl trumpalaikės ligos byloje pirmininkaujanti kolegijos teisėja Danutė Gasiūnienė buvo pakeista teisėju G. Baziuliu.
|