Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Benediktas XVI: Fatimos misija dar nebaigta

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI meldžiasi Fatimos Dievo Motinos Apsireiškimų koplyčioje

Iškilmėje – pusė milijono piligrimų

Bene svarbiausiu įvykiu praėjusioje popiežiaus Benedikto XVI apaštalinėje kelionėje į Portugaliją tapo jo aukotos šv. Mišios Fatimos Dievo Motinos šventovėje. Pamaldos vyko gegužės 13 dieną, minint pirmojo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo toje vietovėje 93-ąsias metines. Taip pat buvo prisiminta, kad lygiai prieš dešimtmetį lankydamasis Fatimoje tuometinis popiežius Jonas Paulius II beatifikavo du 1917 metų apsireiškimų regėtojus – dar vaikystėje mirusius mažuosius piemenėlius brolį ir seserį Pranciškų ir Jacintą. (Dabar vyksta trečiosios regėtojos – prieš penkerius metus mirusios vienuolės Liucijos beatifikacijos bylos tyrimas.)

Politinių kalinių ir tremtinių nerimas

Piketas prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XVII suvažiavimas

Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos į piketą susirinkę buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai ragino atkreipti dėmesį į šalies moksleivių mokymą apie Lietuvos partizaninį bei rezistencinį periodą

Pirmadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos į piketą rinkosi buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai (LPKTB, LPKTS, LLKS atstovai), Sąjūdžio nariai. Jie ragino ministeriją atkreipti dėmesį į šalies moksleivių mokymą apie Lietuvos partizaninį bei rezistencinį periodą. Piketo dalyviai giedojo tautiškas dainas, per megafoną kreipėsi į susirinkusiuosius, laikė plakatus su užrašais „Reikalaujam pasipriešinimo istorijos egzamino mokykloje“, „Su mumis prezidentė“. Tarp tremtinių buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos narys Leonas Kerosierius ir kt. Akcijos rengėjai įsitikinę, kad pokario istorijos dėstymo mokykloje faktiškai nėra, o apie partizaninį judėjimą, kurio metu žuvo per 20 tūkst. žmonių, šiuolaikinis mokinys praktiškai nežino nieko. Jis daugiau žino apie Antaną Sniečkų, Lietuvos komunistų partijos vadovą, negu tikruosius patriotus.

Partizaninė naktis muziejuje

Stasys Povilaitis

Parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ atidarymas. Iš kairės: Vilius Kyguolis, Ramunė Driaučiūnaitė, Dovilė Pociūtė-Slotkienė ir Adelė Pakalkaitė

Gegužės 15 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Genocido aukų muziejuje (GAM), įvyko tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Prancūzijos kultūros ir komunikacijų ministerijos bei Prancūzijos muziejų direkcijos inicijuoti ir Europos tarybos globojami „Muziejų nakties“ renginiai Europoje vyksta nuo 2005 metų. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį bei supažindinti su muziejais tuos, kurie juose retai lankosi ar dar nėra buvę. GAM šiame projekte dalyvauja jau antrus metus. Šių metų naktį pristatyta partizaninio laikotarpio tematika.

Paminėjo Romo Kalantos žūties metines

Kazimieras Dobkevičius

Romainiuose, prie Romo Kalantos kapo, dainavo VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Lygaudė“ ir jo vadovai, kultūros skyriaus darbuotoja Irena Simonauskienė, poetas Edmundas Janušaitis

Romas Kalanta (1953 02 22 – 1972 05 14), protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, 1972 m. gegužės 14 dieną susidegino Kaune, Muzikinio teatro sodelyje. Kauno miesto valdžios ir KGB pareigūnai anksčiau negu buvo numatyta R. Kalantos palaikus slapta palaidojo Romainių kapinėse ir ilgai neleido statyti paminklo. Tokiais veiksmais pasipiktinę žmonės, ypač jaunimas, miesto centre surengė masines eitynes ir demonstracijas. Buvo skanduojami antisovietiniai politiniai šūkiai, laisvės reikalavimai, vyko demonstrantų susidūrimai su milicija ir saugumu. Protesto akcijoms slopinti į Kauną buvo atsiųsti VRM spec. daliniai. Apie 400 žmonių buvo suimta, tardyta, šeši asmenys nuteisti kalėti, daug žiauriai sumuštų. R. Kalanta tapo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, kovos už Lietuvos nepriklausomybę simboliu. Jo mirtis ir įvykiai Kaune atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos okupaciją. Sovietų valdžios sudaryta gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad R. Kalanta buvo psichiškai neįgalus. Tik 1990 metais  atlikta pomirtinė ekspertizė pripažino jį buvus psichiškai sveiku. 1992 metais, žūties trisdešimtmečio proga, skulptorius Robertas Antinis (sūnus) sukūrė paminklą.

Piliečiai Garliavoje saugo Drąsiaus Kedžio dukrelę

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šeštadienį Jonučių kapinėse žmonės rinkosi prie Drąsiaus Kedžio kapo

Netikėtai pasisukus įvykiams, susijusiems su pedofilijos byla ir Drąsiaus Kedžio žūtimi, prie Kauno esančioje Garliavoje susidarė įtempta padėtis. Gegužės 14 dieną Kėdainių teisme paskelbus nutartį, kad nužudyto kovotojo su pedofilija D. Kedžio dukrelė turi būti perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, prie Kedžių namų Garliavoje jau nuo ryto būriavosi kelios dešimtys žmonių. Nuo praėjusių metų spalio D. Kedžio dukrą globojo jo sesers teisėjos Neringos Venckienės šeima. Teisėjas Bronius Versackis paskelbė, kad neva nėra net mažiausios abejonės dėl L. Stankūnaitės, nors pedofilijos bylos tyrimo eigoje buvo daug duomenų apie jos ryšius su pedofilų klano nariais. Daug duomenų apie netinkamą L.Stankūnaitės elgesį su dukra buvo surinkęs ir balandžio 17 dieną netoli Kauno rastas nužudytas D. Kedys.

Nors prisiekė sąžiningai tarnauti Tėvynei...

Gintaras Visockas

Seimo narys Linas Karalius

Šią savaitę Seimas ėmėsi apkaltų Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Specialiosios tyrimo komisijos parengtos išvados siūlo pradėti apkaltos procesą už tai, kad jie galimai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Antradienį pateikus nutarimo projektą pradėti apkaltą A. Sacharukui,  už balsavo 81 Seimo narys, 12 parlamentarų balsavo prieš ir 23 susilaikė. Siūlymui pradėti apkaltos procesą L. Karaliui pritarė 73 jo kolegos, 9 buvo prieš ir 18 susilaikė. Jeigu apkaltos komisijos išvados bus patvirtintos, tada parlamentas balsų dauguma gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris savo ruožtu spręs, ar konkretūs asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nutarus, kad Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai arba jis sulaužė priesaiką, procesas toliau bus tęsiamas parlamente. Seimo narys gali būti šalinamas iš pareigų, jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Kapanojimasis per „naująsias technologijas“

Linas ŠALNA

Prieš savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Inovacijų diena – Lietuva 2030“ premjeras Andrius Kubilius ir daugiau negu 200 valstybės institucijų, verslo įmonių, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų vadovų teikė idėjas ir pasiūlymus vizijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimui. Renginį „globojo“ premjeras, jau seniai kalbantis apie Lietuvą kaip Baltijos tigrą ar Airiją (nors pastaroji irgi neatsilaikė prieš pasaulinę krizę), todėl į konferenciją sukviesti „inovacijų lyderiai“ apie 2030 metų Lietuvą kalbėjo kaip šalį, pasiekusią maksimalų laimės indeksą, pagerinusią viešosios vadybos efektyvumą ir skatinančią kuriančią visuomenę. Renginio metu dalyvių pasiūlytos idėjos pateiktos Valstybės pažangos tarybai. Visą šią optimistinę informaciją perdavė Vyriausybės spaudos tarnyba. Gerai, kai degi optimizmu – kartais juo gali užkrėsti ir savo artimų draugų būrelį. Gali vienam ar kitam savo bendrapartiečiui įteigti, kad apie tavo vykdomą „finansų gelbėjimo“ politiką rašys ateities ekonomikos vadovėliai. Ir ne tik Lietuvos vadovėliai, bet ir pasaulio – juk mūsų piliečiams užkrauti didžiausi Europoje pridėtinės vertės mokesčių (PVM) tarifai, iš degalų, kuriuos savo nusenusiems automobiliams naudoja beveik 90 proc. valstybės piliečių, imami didžiausi mokesčiai (to paties PVM ir akcizo), o iš romių pensininkų, Europoje gaunančių mažiausias pensijas, nurėžta po pusę ir dar daugiau. Ką tas TVF, siūlantis apmokestinti pensijas nedideliais 10–15 proc. mokesčiais, mes parodome pasauliui, kad galima nurėžti žymiai daugiau, ir mūsų piliečiai vis viena liks ramūs, ne taip kaip triukšmadariai graikai. Gali įrodyti net ir tai, kad jau 2011 metais Lietuva įsives eurą. Tiesa, po savaitės gali „patikslinti“ datą: euras bus įvestas 2012 metais. Nuvažiavęs į užsienį, per vieną svarbiausių ekonominių televizijų gali dar labiau „patikslinti“ tą datą, nukeliant į 2013-uosius. O grįžęs iš ten jau gali „paguodžiančiai“ kalbėti, kad euras bus įvestas 2014 metais. Nors visai neaišku, koks tas euras bus ir ar išvis jis bus.

Kunigo indėlis į Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslą

Prof. habil. dr. Alfonsas MOTUZAS,

prel. prof. dr. Vytautas Steponas VAIČIŪNAS

Kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Įžengus į XXI amžių Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslas ne taip dažnai švenčia savo iškilių tyrėjų jubiliejus. Kovo 31 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Senatas Garbės daktaro regalijas įteikė kunigui, profesoriui, mokslų daktarui Kęstučiui Trimakui, švenčiančiam 80-ies metų jubiliejų. Kunigas, prof. dr. K. Trimakas atstovauja egzodui, bet jo nuopelnai atkuriant ir stiprinant Vytauto Didžiojo universitetą, Katalikų teologijos fakultetą ir garsinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslą užsienyje yra didžiausi nuopelnai Lietuvai. Šiandien galima drąsiai teigti, kad tokių kunigų mokslininkų Lietuva turi mažai.

Monsinjorui – Kauno savivaldos jubiliejinis medalis

Mons. Eduardas Simaška Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse,  prasidėjus Švč. Mergelės Marijos pagerbimo mėnesiui,  Kauno miesto mero pavaduotojas  Algimantas Kurlavičius ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo sekcijos pirmininkas Zigmas Tamakauskas mons. Eduardui Simaškai įteikė Kauno mero Andriaus Kupčinsko paskirtą žalvarinį medalį „Kauno miesto savivaldai – 600“. Praėjusių metų liepos mėnesį monsinjoras paminėjo savo gyvenimo šimtmetį ir dabar žvalus, dėmesingas, išlaikęs gražių prisiminimų bei stebėtinos atminties kraitę, kas vakarą aukoja šventas Mišias Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje.  Labai vertina „XXI amžių“, kurį nuolat skaito, pasibraukdamas svarbesnes mintis.  

Užkrečiantys pavyzdžiai

Vidupiečių šventė

Stasys POVILAITIS

Genovaitė Sakalauskeinė prie paminklo Motinai skaito eilėraštį, už jos – Alfonsas Vitkauskas Autoriaus nuotraukos

Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos Mackių, Sūkurių, Žiūronių, Vaivos, Priamezio, Žagarių, Kieliškių ir Rudžiakampių kaimų bendruomenė „Vidupis“ iškilmingai paminėjo Motinos dieną. Ši šventė buvo susieta ir su pozityvios minties akcijos „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“ pabaiga.

Sūkurių kaime, prie „Vidupio“ kaimų bendruomenės kultūros namų, buvo pastatytas koplytstulpis, vaizduojantis Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu ant rankų. Skulptorius Gediminas Jačys iš Šakių rajono Motiną su kūdikiu sukūrė pagal Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslą. Ąžuolinės skulptūros apačioje juodo marmuro lentoje iškalta malda už Lietuvą – akcijos „Tūkstantmečio žiedas“ dvasinis akcentas.  

Atmintis

Prisiminta kraštietė, slapto vienuolyno vyresnioji

Emilija Janulytė

Joanos Juozapaitytės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras Voveriškių pagrindinėje mokykloje. Iš kairės: J. Juozapaitytės mokinė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė, ŠU docentė dr. Danė Šlapkauskaitė, J. Juozapaitytės dukterėčia žurnalistė Dalia Kutraitė, J. Juozapaitytės jaunesnioji sesuo Bernadeta Juozapaitytė-Paičienė

Gegužės 7 dieną  Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinėje mokykloje buvo surengtas kraštietės, slaptos pedagogės ir vienuolės Joanos Juozapaitytės-Jonės 30-ųjų mirties metinių paminėjimo vakaras. Renginį organizavo Voveriškių pagrindinės mokyklos bendruomenė.

„Voveriškiai gali didžiuotis, kad šiame nedideliame Lietuvos kampelyje, daugelio įžymių žmonių gimtinėje, yra gimusi ir Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pirmoji sesuo ir pirmoji generalinė vyresnioji Joana Juozapaitytė“, – pradėdama renginį sakė mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno )) dekanate

Sutvirtinimo Sakramento ir klebono pagerbimo šventė

Pirmadienio vakarą Lietuvos kankinių bažnyčioje buvo daug jaunimo

DOMEIKAVA. Gegužės 17 dienos pavakarę į Lietuvos kankinių bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji. Čia vyko Domeikavos ir Lapių jaunųjų parapijiečių Sutvirtinimo Sakramento šventė bei klebono kun. Roberto Gedvydo Skrinsko penkiolikos metų tarnystės šioje parapijoje minėjimo iškilmės. Į šventę atvyko nemažai svečių: vyskupas Jonas Ivanauskas, arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas bei Kauno II dekanato (Raudondvario, Kulautuvos, Babtų, Karmėlavos, Rumšiškių, Čekiškės) klebonai kunigai: dekanas Augustinas Paulauskas,  Šarūnas Petrauskas, Gintas Rumševičius, Virginijus Veprauskas, Egidijus Periokas ir Vaidas Bartkus.

Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Įamžino kraštietį vyskupą

Romas Pletkauskas, kun. Juozas Vaičius, prof. Stasys Vaitekūnas, dr. Petras Bielskis, kan. Petras Merliūnas, vyskupo sesuo Stefa Vaičiūtė-Plačiakienė, prel. Juozas Šiurys prie vysk. Antano Vaičiaus paminklinės lentos Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Romo PLETKAUSKO ir Gedimino PILAIČIO nuotrauka

ŠATĖS. Balandžio 18 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pritvirtinta ir pašventinta paminklinė lenta prieš pusantrų metų mirusiam Telšių vyskupui, Klaipėdos universiteto garbės daktarui Antanui Vaičiui atminti. Paminklinę lentą sukūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Vyskupo atminimo įamžinimo iniciatorius – Klaipėdos universiteto televizijos direktorius Romas Pletkauskas. Jis pirmosioms Telšių vyskupo A. Vaičiaus mirimo metinėms sukūrė dokumentinį filmą „Žemaičių ganytojas“, kurio pagrindinis mecenatas buvo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija ir jos vadovas br. Astijus  Kungys. Iš surinktų lėšų už filmo platinimą, padedant Skuodo rajono savivaldybei, buvo finansuojamas paminklinės lentos sukūrimas.