Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Miestui – 640 metų

Bronius VERTELKA

„Mis ožka 2010 Ramygala“ su šeimininku Jonu Griciumi

Šiemet miesto teises turinti Ramygala yra Lietuvos kultūros sostinė. Vasarą ji šventė 640 metų sukaktį. Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, pirmoji bažnyčia čia pastatyta XV amžiaus pabaigoje. XVI amžiaus pradžioje jau minimas Ramygalos dvaras, o miestelyje buvo parduotuvių, kalėjimas. Ramygaloje buvo net septyni dideli gaisrai: 1616, 1702, 1846, 1883, 1901, 1902 ir1930 metais.

Miesto sukakties proga liepos pradžioje Ramygaloje vyko didžiausias metų kultūros sostinės renginys. Aikštėje prie Turgaus gatvės vyko amatų mugė: kauniečiai siūlė įsigyti rūkytų mėsos gaminių, Sandra iš Barklainių – trijų rūšių kaimiško sūrio. Moteris neslepia: iki 30 litrų pieno kasdien duodanti olandų veislės karvė ne tik maitina jų keturių asmenų šeimą, bet lieka dar ir pardavimui. O senojo Ramygalos malūno savininko anūkas Donatas rodė, kaip susimalti grūdus rankiniu būdu, leido pasukti girnas. Veikė ir blusų turgelis. Smalsuolių netrūko prie Daniūnų kaimo kalvio Žilvino, kuris čia pat kalė ramygalietiškus pinigus. Leido ir patiems išsikalti. Netoliese kalvis iš Panevėžio su parankiniu užkūrė žaizdrą. Aikštėje buvo ir prekeivių iš Latvijos.

Netrūko čia muzikos ir dainų, tap pat ir egzotikos. Nuvargusias kojas galėjo ištiesti prisėdęs ant suspausto šieno ryšulių, apžiūrėti iš molio plūktą senovinę krosnį. Kavinėje „Nija“ vyko kulinarinio paveldo paroda, joje buvo galima nemokamai pasmaguriauti  vietos kulinarų gaminiais. Taip pat buvo galima užsisakyti ypatingą patiekalą – ramygalietišką kiaulienos kepsnį. Aikštelėje prie bažnyčios Lietuvos automobilių kelių direkcija kvietė nemokamai išbandyti saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Bet daugeliui labiausiai knietėjo pamatyti tikrai pirmąjį Lietuvoje ožkų paradą ir gražiausios ožkos rinkimus.

Dar neregėtas renginys sutraukė kelis tūkstančius  žiūrovų. Atvežtoms ožkelėms netrūko dėmesio. Išpuoštos ožkos, pavadintos keisčiausiais vardais (Bertalytė, Naomi, Gražuolė, Pakalnutė, Saulutė) buvo atvežtos iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno rajonų, Kaišiadorių. Moteris iš Kulbagalio (Panevėžio r.) atsivežė net keturias riestarages. Po pristatymo ožkų laukė užduotys: jos turėjo įveikti kliūčių ruožą ir pademonstruoti meninius  gebėjimus – pereiti per įvairiaspalvius dažus ir paskui spalvotomis kanopomis atsistoti ant balto popieriaus. Tai padaryti ne visoms pavyko. Vertinimo komisijai, susidedančiai iš Panevėžio rajono vicemero Vytauto Rapolo Gritėno, projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė“ vadovo Remigijaus Vilio, Ramygalos seniūno Valdo Chirv, šalies Ožkų augintojų asociacijos pirmininkės Vytautės Matusevičienės ir kitų, teko nelengvas uždavinys – išrinkti geriausią ožką. Titulas „Mis ožka 2010 Ramygala“  atiteko Gražuolei, kuri su savo šeimininku Jonu Griciumi atkeliavo iš Kauno rajono Ringaudų seniūnijos Virbališkių kaimo. Nugalėtoja – 2 metų ir 2 mėnesių amžiaus, pirmą kartą sukergta. Nėra kilminga, bet apie 75 procentai yra Zaneno veislės. Iš šešių J. Griciaus laikomų ožkų ši yra jauniausia. Buvo ir  kitokių ožkų nominacijų. Antai  Pakalnutei atiteko „Mis idėja“ nominacija. Nominaciją  „Mis publika“ iškovojo juodavilnė Naomi, „Mis  elegancija“ – Marceliutė.

Ramygala, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“