Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Džiaugiamės, nors reikėtų verkti

Gintaras Visockas

Buvęs savanorių viršila Mykolas Dūdonis

Šį savaitgalį užsukęs į Vilniaus centre esantį knygyną vitrinoje pastebėjau besipuikuojančią liūdnai pagarsėjusio sovietinio veikėjo Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“.

Knygos anotacijoje rašoma: „Gairių“ leidykla išleido Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“. Tai dokumentinio autobiografinio pobūdžio knyga apie lemtingus Lietuvai įvykius 1990-1991 m. bei vėliau sekusį teismo procesą, kuriame buvo teisiami vadinamieji „perversmininkai“.

Lazdijus dar kausto baimė. Ar ilgam?

Tarp visuomeninių judėjimų paskutiniu metu geriausiai žinomas ir aktyvus yra Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ). Tiesa, jį iniciavęs ir jam vadovavęs advokatas Kęstutis Čilinskas su keliais bendraminčiais prieš porą mėnesių pakeitė kryptį, atplėšdamas nuo JDJ dalį narių ir įkurdamas kitą asociaciją. Tačiau likusieji JDJ nariai tęsia pradėtą darbą. Vienas tų darbų – tai kova su Lietuvą kaustančia baime ir pasyvumu. Ta baimė ypač gaji provincijoje, rajonuose, kur sunku surasti demokratiškumo ir laisvės apraiškų.

Asmens kultas – vis dar gyvas!

Jau trečias mėnuo, kaip nerimsta dalies vadinamųjų socialdemokratų keliamos aistros dėl Algirdo Mykolo Brazausko „vardo įamžinimo“. Socialdemokratų (buvusių komunistų) sudaryta komisija, toliau eskaluodama „didžiulius Brazausko nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei“, reikalaus šio veikėjo vardu pavadinti kurią nors Seimo salę, Kauno technologijos universiteto (KTU) auditoriją, taip pat tiltą Vilniuje, Kauno hidroelektrinę, surengti konferenciją, įsteigti jo vardo stipendiją bei atkurti fondą, prie Prezidentūros įkurti Prezidentų parką, Rokiškyje atidengti paminklinę lentą, aštuoniasdešimties metų gimimo proga išleisti specialią auksinę monetą bei pašto ženklą. Žodžiu, atgyja seniai pamirštas sovietinis asmens kultas. Laimei, kaip atrodo, atsisakyta planų Kaišiadoris pavadinti Brazausko vardu – gal pabijota analogijos su Sniečkaus miestu, kurį vėliau, nepaisant skelbiamų jo nuopelnų „tarybų“ Lietuvai, nepriklausomybės metais reikėjo pervadinti į Visaginą. (Tai tikras išsigelbėjimas Kaišiadorių vyskupijai, kuri, visų nuostabai, tada būtų gavusi Brazausko vyskupijos pavadinimą.) Taip pat, atrodo, atsisakyta planų KTU pavadinti Brazausko vardu, nors esą tai labai tiktų, nes šis veikėjas čia yra mokęsis. (To atsisakyta, nes tai primena ankstesnę praktiką, kai sovietinės okupacijos metais šią mokslo instituciją, tada vadinamą KPI, pavadino kolaboranto Sniečkaus vardu). Užtat bus reikalaujama Brazausko vardu pavadinti bent šio universiteto auditoriją. Be to, LSDP esą svarsto, kur turėtų būti įrengta Brazausko atminimui skirta ekspozicija – Nacionaliniame muziejuje ar Valdovų rūmuose, taip pat esą savo ekspoziciją „nori“ turėti ir Rokiškio muziejus bei Kaišiadorys, kur yra Brazausko tėvų namelis.