Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Labanore jau statoma bažnyčia

Vytautas Bagdonas

Specialiame stende prie bažnyčios vartų – visa informacija

Labanore, sudegusios Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčios vietoje, pradėta statyti nauja šventovė. Jau pakloti betoniniai būsimosios bažnyčios pamatai, sumontuoti ir pirmieji mediniai vainikai. Pamatai išlieti ir statybos darbai pradėti  toje pačioje vietoje, kur stovėjo senoji Labanoro bažnyčia, garsėjusi kaip architektūrinis ir istorinis paminklas.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Ant Anykščių nusileido... angelai

Vytautas Bagdonas

Į naujojo muziejaus atidarymą Sakralinio meno centre susirinko gausus būrys anykštėnų ir jų svečių

Nuo šiol anykštėnai jau gali didžiuodamiesi sakyti, kad jų miestą saugo angelai. Liepos 22-osios popietę, prasidėjus tradicinei Anykščių miesto šventei ir VI pasaulio anykštėnų suvažiavimui, Sakralinio meno centre buvo iškilmingai atidarytas pirmas Lietuvoje ir Rytų Europoje Angelų muziejus.

Tokio muziejaus įrengimui prieš metus rajono taryba skyrė 112 tūkstančių litų. Pinigai buvo panaudoti iš lėšų, skirtų iš valstybės biudžeto Anykščiams kaip kurortinei vietovei. Angelų muziejus atsirado Anykščiuose kultūrininkės, menotyrininkės ir mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris bei Anykščių rajono vadovų ir krašto kultūros puoselėtojų bendru sutarimu.

Bendruomenėse

Koplytstulpiai sukilėliams ir knygnešiams

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna, drožėjas Adolfas Teresius iš Garliavos. Dešinėje – medžio drožėjas Julius Vaupšas

Rugpjūčio 1-ąją Panevėžio rajone, Kučių kaime, Bistrampolio dvaro teritorijoje, buvo pristatyti ir pašventinti keturi koplytstulpiai,  išdrožti medžio skulptūrų plenere „Istorinių įvykių – knygnešystės ir 1863 m. sukilimo įamžinimas Bistrampolio dvare“. Dirbinių autoriai – Adolfas Teresius iš Garliavos, Gintautas Akstinas iš Druskininkų, Kalvarijoje gyvenantis Antanas Lastauskas ir pasvalietis Kęstutis Krasauskas. Kūrybai juos sukvietė kun. dr. Rimantas Gudelis.

Bendruomenėse

Buvusių ir esamų narkūniečių susitikimas

Aldona Uldukytė-Ramanauskienė

Susitikimo vedėjos Ona Kietytė-Seibutienė ir Aldona Uldukytė-Ramanauskienė

Birželio 26 dieną buvę narkūniečiai suvažiavo į ketvirtąjį kaimo susitikimą. Gausiai rinkosi kraštiečiai – užsiregistravo 82 žmonės (dabar kaime gyvena tik septyni žmonės). Aplankę artimųjų kapus ir uždegę žvakutes visi rinkosi į Ragelių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius kaimo žmones.   Po šv. Mišių Narkūnuose pastatytą paminklinį akmenį su užrašu: „1910 Narkūnai kėlėsi į vienkiemius 2010“ pašventino kun. Leonas Linda.

Bendruomenėse

Savo krauju palaistę laisvės medį

Dr. Aldona Kačerauskienė

Paminklas Vincui Žaliaduoniui-Rokui ir jo kovos draugams Giedrės Keres nuotrauka

Ceikiniai – nedidelis bažnytkaimis Ignalinos rajone. Čia 1946–1948 metais klebonavo drąsus kovotojas už tikinčiųjų teises kun. Bronius Laurinavičius (1913 – 1981), kagėbistų pastumtas po sunkvežimio ratais Vilniuje. Iš Ceikinių 1831 m. balandžio 12-osios rytą 25 sukilėlių būrį kovai už laisvę išvedė kun. Anupras Labutis. Kovotojai užėmė Švenčionis, tačiau aukų neišvengta. Vienas pirmųjų žuvo kun. A. Labutis. Į partizaninės kovos istoriją įrašytas pulkininko leitenanto Vinco Žaliaduonio-Roko (1910–1952) vardas. Jaunas Lietuvos karininkas leitenantas Vincas Žaliaduonis, gimęs Lazdijų rajone Kalviškių kaime, 1939 m. spalio 28 dieną su kariniu daliniu įžygiavo į Vilnių. Nuo tada Dzūkijos sūnaus gyvenimas, paženklintas kova už tėvynės laisvę, bėgo Vilniuje ir buvusioje Švenčionių apskrityje. Artėjant Rytų frontui, iš žmonos tėviškės Paringio kaimo (Ignalinos raj.) jis kartu su svainiais Kazimieru ir Klemensu Basiais pasirinko partizano kelią. 1945 m. pradžioje su 15 partizanų būriu jis persikėlė į Labanoro mišką ir įsijungė į Tigro rinktinę. Ypač sunkus buvo Kiauneliškio mūšis 1945 m. kovo 11–12 dienomis, kurio metu žuvo net 73 partizanai. 1948 m. rugsėjo mėnesį Rokas perėmė Tigro rinktinės vadovavimą. Iki pat savo žūties 1952 m. kovo 27 dieną jis vadovavo rinktinei.

Vasaros palydų šventė

Jonas PETRONIS

Kalba bendruomenės pirmininkė Regina Macijauskienė

Dusetų seniūnijos Sadūnų kaimą garsina kaimo kapela, kuriai vadovauja Ramūnas Lisinskas. Sadūnų kultūros namai kartu su kaimo bendruomene surengė  gražią šventę „Buvo vasara, buvo ir baigės...“ Sadūnai negali būti be muzikos ir dainos. Tą vakarą kultūros namų lauko aikštėje skambėję polkos ir valsai toli vilnijo paskutiniais vasaros atodūsiais kvėpuojančiais kaimo laukais ir kloniais.  Į svečius pas sadūniečiaus atvyko kaimynai iš Utenos rajono Daugailių seniūnijos. Kaimo kapela „Indraja“ Sadūnuose – dažni svečiai. „Indrają“ scenoje pakeitė Zarasų kultūros centro postfolkloro grupė „Mindrauja“  (vadovė Augustė Gaidytė).

Bendruomenėse

Vasara Suvieke

Jonas PETRONIS

Už gražų latvių ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą dėkojo rajono kultūros centro direktorė Jovita Mikutavičienė

Į Zarasų rajono Suvieko kaimą kartu pabūti, pabendrauti, padainuoti ir pašokti buvo sukviesti buvę ir esami kraštiečiai. Kaimo šventė surengta pagal Europos Sąjungos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Vasara kaime“. Į šio projekto įgyvendinimą noriai įsijungė Zarasų rajono seniūnijos ir Latvijos Respublikos Daugpilio rajono kultūros ir meno entuziastai.

Šventė parapijos jubiliejų 

Marija Ąžuolaitienė,

Alšėnų kultūros centro direktorė

Šventės svečiai su kunigais. Iš kairės: kan. Robertas Bruzga, Kazimieras Skučas, Petras Tavoraitis, kan. Deimantas Brogys Jono ĄžuolaiČIO nuotrauka

Per Žolinės atlaidus buvo minimas Pažėrų parapijos 100 metų jubiliejus. Laukiant šios šventės Kauno rajono savivaldybės Alšėnų seniūno Arūno Stašaičio ir Vytauto Vasiliausko dėka buvo pagražintas Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventorius, kaimo moterų rankomis išpuošta bažnyčia. Šventėje salyvavo ir garbūs svečiai: socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Kauno rajono savivaldybės vicemerė Nijolė Kliučienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė, savivaldybės tarybos sekretorius Alfonsas Norkus, Darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis ir daugelis kitų. Šventėje dalyvavo ir Veiverių klebonas garbės kanauninkas Robertas Bruzga, Aukštosios Panemunės klebonas garbės kanauninkas Deimantas Brogys, kun. Petras Tavoraitis. Pažėrų klebono kun. Kazimiero Skučo veidas džiaugsmu švytėjo priimant sveikinimus ir padėkos žodžius tiek iš svečių, tiek iš parapijiečių. Didžiausia dovana – jubiliejaus proga išleista  knyga „Pažėrų parapijai 100 metų“. Ši dovana ateinančioms kartoms primins krašto praeitį ir dabartį.

Šventės pėdsakais…

Aldona PILKAITĖ

Liepos 10–11 dienomis Skiemonių kaimo bendruomenė ir pagrindinė mokykla (Anykščių r.) surengė gražią šventę miestelio ir bažnyčios 510-osioms metinėms bei mokyklos 90-mečiui paminėti.

Šventė prasidėjo liepos 10-ąją šv. Mišiomis Janonyse – stebuklu pagarsėjusiame kaime (1962 m. liepos 13 dieną kaimo mergaitei pasirodė Švč. Mergelė Marija). Nors buvo karšta popietė, prie koplytėlės suplaukė daug žmonių ne tik iš Skiemonių, bet ir iš aplinkinių parapijų, miestelių ir miestų. Šv. Mišias aukojo Alantos ir Skiemonių parapijų klebonas kun. Sigitas Sudentas, jam talkino du kunigai svečiai.

Miestui – 640 metų

Bronius VERTELKA

„Mis ožka 2010 Ramygala“ su šeimininku Jonu Griciumi

Šiemet miesto teises turinti Ramygala yra Lietuvos kultūros sostinė. Vasarą ji šventė 640 metų sukaktį. Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, pirmoji bažnyčia čia pastatyta XV amžiaus pabaigoje. XVI amžiaus pradžioje jau minimas Ramygalos dvaras, o miestelyje buvo parduotuvių, kalėjimas. Ramygaloje buvo net septyni dideli gaisrai: 1616, 1702, 1846, 1883, 1901, 1902 ir1930 metais.