Iš Evangelijos į gyvenimą
Stasys POVILAITIS
|
VIII PP kongreso logotipas
|
|
PP eisena į Kretingos bažnyčią
|
|
Kongreso atidarymo šv. Mišiose:
Algimantas Andziulis
nacionalinis ministras iš Vilniaus,
Benedetto Lino CIOFS prezidiumo
narys, Aldona Šeduikienė
nacionalinė ugdymo magistrė
iš Palangos, Nerijus Čapas
CIOFS narys, kongreso organizacinės
grupės vadovas iš Klaipėdos
|
|
Trys Pranciškonų pasauliečių kartos
|
Baigus švęsti 800 metų Pranciškoniškosios charizmos jubiliejų, pakeliui į 800-uosius šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino metus, kurie bus minimi 2012 metais, Kretingoje įvyko VIII Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresas Iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją.
Gyvename pasaulyje, kuriame susiduriame su vis prieštaringesniais iššūkiais, keistomis abejonėmis, antikultūriškumu, gąsdinančia globalizacija
Kaip pasauliečiai pranciškonai turi atsakyti į šiuos iššūkius? Kaip šiandien ordinui rasti atsinaujinimo kelią ir išlikti ištikimam tradicijai? Ar suderinama Evangelijos užduotis ir pasauliečių būtinybė gyventi šiuolaikiniame pasaulyje? Turėti, tarsi neturėtum, išmokti šios vidinės įtampos kaip galbūt sunkesnio reikalavimo ir įstengti su ja nuolat iš naujo tikrai sugyventi, palaikomam radikalaus sekimo žmonių, štai Trečiojo ordino prasmė, rašė popiežius Benediktas XVI knygoje Jėzus iš Nazareto. Kokio radikalaus sekimo šiandien ieško žmonės, ateidami į ordiną ir duodami įžadus? Ką reiškia būti pasauliečiu pranciškonu šiandien?
Pagrindinė šių metų ugdymo tema Įžadai ir bendrystės prasmė, kad įžadai būtų apmąstomi kaip dovana ir įsipareigojimas. Prieš dvejus metus vykusi Generalinė kapitula pagrindiniais elementais pasauliečio pranciškono gyvenime įvardijo bendrystę, pašaukimą į broliją bei įžadų svarbą.
Kongresas, be abejo, padėjo apmąstyti ir sustiprinti pasauliečio pranciškono pašaukimą, rasti jo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, bažnyčioje ir šeimoje, pasitarnavo ugdant ordino brolius ir seseris, vienijant brolijas ir tiesiant geresnės komunikacijos tiltus, kūrė gilesnę bendrystę su pranciškoniškąja šeima mažesniaisiais broliais, sesėmis, pranciškoniškuoju jaunimu, ir tapo krikščioniško liudijimo ženklu visai mūsų visuomenei.
Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresų tradicija prasidėjo 1922 metais Kretingoje. Prieškaryje vyko penki Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresai. Atkūrus Nepriklausomybę 1992 ir 2002 metais kongresai irgi buvo surengti Kretingoje. Ir šiemet Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresas vyko Kretingoje, mieste, kur prieš 400 metų buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Buvo prisiminta brolio Pranciškaus šaukimas eiti ir statyti gyvąją Bažnyčią, pradedant nuo vietinių brolijų, šeimų, savęs pačių.
Buvo jungiamasi maldoje, kad Viešpats išlietų Šventąją Dvasią, kuri visus atnaujintų ir suteiktų drąsos liudyti tikėjimą, einant iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją.
Kongreso atidarymo šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Mažesniųjų brolių ordino kunigai. Antrąją kongreso dieną pranciškonų provincijolo br. Astijaus Kungio aukojamose šv. Mišiose pasauliečiai pranciškonai atnaujino savo pasižadėjimus gyventi pagal Evangeliją, sekant šv. Pranciškumi. Po Mišių kongreso dalyviai prie šv. Pranciškaus altoriaus sugiedojo litaniją bei uždegė žvakutes.
Į VIII Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino (LPPO) kongresą Iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją Kretingoje atvyko broliai ir seserys iš visų šešių regionų Vilniaus, Kauno, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Vilkaviškio.
Iš Biržų šv. Jono Krikštytojo vietinės brolijos atvyko 10 žmonių, tarp jų pasaulietė pranciškonė (PP) Eugenija Starkienė. Ordine ji jau 67 metai. Iš Vilkaviškio regiono atvyko vietinė brolija 19 žmonių grupei vadovavo Ričardas Makūnas.
Į kongresą iš Klaipėdos atvyko Viktorija Jurgutienė, Vaclovas Jonušas, Genovaitė Kulikauskienė, Augustinas Raišutis, Vanda Verputaitė, Janina Butkienė, Saulė Tamošaitė ir Aldona Mickevičienė.
Iš Vilniaus atvyko seserys Alina Marazienė, Genovaitė Mielkienė, Stasė Grabauskienė, Nastutė Kunigelytė, Rasuolė Sabakonienė, Petras Šidagis, Eduardas Macijauskas, Antanas Skardinskas ir kiti. O štai Marius ir Modesta Černiauskai atvyo net su mažamečiais vaikais Kasparu, Juozapu ir Pauliumi. Marius pradedantis eiti šv. Pranciškaus brolių keliu, o Modesta jau davusi amžinuosius įžadus.
Kongreso lektoriais buvo pakviesti svečiai iš Romos Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos (CIOFS) Prezidiumo narys br. Benedetto Lino OFS ir Teisingumo, Taikos ir Kūrinijos apsaugos (JPIC) tarnybos direktorius Mažesniųjų brolių ordino Generalinėje kurijoje br. kun. Joseph Rozansky, OFM.
Br. Benedetto Lino OFS kvietė atsiliepti į rėksmingus pasaulio iššūkius, mylėti ir darbuotis su drąsa bei tikėjimu. Lektorius suformavo kongreso dekalogą 10 įsakymų, pagal kuriuos turėtų gyventi kiekvienas žmogus, pasirinkęs pasauliečio pranciškono kelią.
Kun. Joseph Rozansky OFM pirmą kartą į Lietuvą buvo pakviestas 2009 metais pranciškonų provincijolo br. Astijaus Kungio skaityti broliams pranciškonams paskaitas ekologijos, t. y. kūrinijos apsaugos, tema. Lektorius ragino galvoti apie pasaulį, kuriame gyvename, ir drąsiai skaityti jo laiko ženklus. J. Rozansky pabrėžė, kad veikimas ir dalyvavimas keičiant pasaulį yra sudedamoji Evangelijos skelbimo dalis. Popiežius Jonas Paulius II šv. Pranciškų yra pavadinęs ekologijos šventuoju.
Kongreso organizacinės grupės vadovas, tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos (CIOFS) narys ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino ekonomas br. Nerijus Čapas OFS įsitikinęs, kad kongresas padėjo apmąstyti pasauliečio pranciškono pašaukimą ir realiai atpažinti pasaulietį pranciškoną bei jo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, bažnyčioje ir šeimoje, kad pasitarnavo dvasia ugdant ordino brolius ir seseris, vienijant brolijas ir tiesiant bendrystės tiltus tarp jų.
Kongreso organizacinėje grupėje nuoširdžiai pasidarbavo seserys Virginija Mickutė, Angelė Kleinauskaitė, Nijolė Raudytė, Aurelija Tėvialytė ir br. Antanas Lukauskas.
Lietuvoje yra per 600 pasauliečių pranciškonų, o kongrese dalyvavo maždaug 200. Gausus būrys atvyko iš Vilniaus, tarp jų daug pranciškoniškojo jaunimo. Daugiausiai žmonių tai patys šeimininkai, kretingiškiai.
Kretinga
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|