Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atminties ženklai arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire prie Kliazmos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Mišias už mirusius Vladimiro kalėjime aukoja t. Sergejus Zujevas su svečiais. Dešinėje – mons. Kęstutis Latoža, vienuoliai studitai t. Manuil Liškovič ir t. Vasilij Zacharus; kairėje – t. Marijo Beverati, t. Kiril Mironov ir vienuolis studitas t. Vlasij Omenin

Vladimiro kapinėse. Iš kairės: LR ambasados Rusijoje patarėjas Andrius Pulokas, t. Sergejus Zujevas (rankoje laiko perduotą dalį lietuviškos žemės, atvežtos nuo simbolinio arkivyskupo M. Reinio kapo Daugailių bažnyčios šventoriuje), Antanas Vilūnas, Zita Mackevičienė ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje Vladimire prie paminklinės lentos ir arkivyskupo M. Reinio portreto (viduryje). Stovi iš kairės: Antanas Vilūnas, Antanas Vinkus, dr. Aldona Vasiliauskienė ir mons. Kęstutis Latoža

Tėvas Sergejus Zujevas šventina memorialinę lentą arkivyskupui Mečislovui Reiniui

Vladimiro kapinėse prie pašventintos arkivyskupui M. Reiniui memorialinės lentos. Iš kairės: Ramūnas Babenskas, Zita Mackevičienė, Antanas Vilūnas ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Vėlinių dieną Vladimiro kapinėse prie Palaimintojo Klementijaus Šeptickio simbolinio kapo aukojamos šv. Mišios. Tolumoje prie kalėjimo sienos – memorialas, kurio kairėje pusėje atidengta paminklinė lenta arkivyskupui M. Reiniui

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimo kalbą Vladimiro kapinėse skaito mons. Kęstutis Latoža

Konferencijos metu Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje Vladimire

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje. Ant sienos matyti arkivyskupo M. Reinio portretas (vidurinis). Stovi iš dešinės: Zita Mackevičienė, Antanas Vilūnas, LR ambasadorius Antanas Vinkus, dr. Aldona Vasiliauskienė

Spalio 30-oji – Rusijos politinių represijų aukų atminimo diena. Šįmet šios dienos renginiuose buvo paminėtas ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, 1953 m. lapkričio 8 dieną miręs Vladimiro kalėjime, palaidotas šalia kalėjimo esančiose kapinėse (palaidojimo vieta nežinoma).

M. Reinio mirties datą liudija Vladimire saugoma M. Reinio asmens byla Nr. 3145. Jos I dalyje yra rašomąja mašinėle spausdintas aktas (11 lapas), kurį pasirašė Vidaus reikalų ministerijos Vladimiro kalėjimo medicininės tarnybos vyr. leitenantė Bogatova, liudijantis, kad 1884 metais gimęs M. Reinys mirė 1953 m. lapkričio 8 dieną. Šią datą liudija ir bylos antroje dalyje esantis ranka rašytas aktas (112 lapas). Dokumentuose  užfiksuotas ir mirties laikas – 18 valanda. Lapkričio  9 dieną buvo atliktas skrodimas, o lapkričio 10–11 naktį (2 val. 30 min.) jis buvo palaidotas (II dalis, 113 lapas). Be to, arkivyskupo M. Reinio seseriai Julijonai Martynėnienei nusiųstame dokumente (II d. 117 lapas) rašoma, kad M. Reinys mirė lapkričio 8 dieną. Pastarojo dokumento datos ir buvo prisilaikoma. Nuo Nepriklausomybės pradžios, o kai kur ir anksčiau, arkivyskupo M. Reinio mirties diena buvo minima kartu su paskutiniąja Vėlinių oktavos diena. Manyčiau, kad nederėtų jos perkelti į lapkričio 9-ąją.

Spalio 30 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Antano Vinkaus iniciatyva Vladimiro kapinėse  arkivyskupui M. Reiniui buvo atidengta memorialinė lenta.

Į Vladimirą (prie Kliazmos) vyko ne tik ambasadorius A. Vinkus, jo patarėjas Andrius Pulokas, Lietuvos užsienio ministerijos atstovai Marijus Gudynas ir Romanas Judinas bei Lietuvos dvasininkijai atstovaujantis Vilniaus Šv. Onos bažnyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža, bet ir  M. Reinio kraštiečiai, jo veiklos tyrėjai ir vardo garsintojai: Zita Mackevičienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė, Antanas Vilūnas, įmonės VILAVA direktorius, Daugailių mokyklos bičiulių draugijos pirmininkas, ir šių eilučių autorė.

*  *  *

Politinių represijų aukų atminimo dienos išvakarėse Vladimire esančioje vienintelėje Romos Katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje vyko mokslinė konferencija, kurios metu perskaityti keturi pranešimai, skirti Vladimiro centrale (taip vadinamas Vladimiro kalėjimas) kalėjusiems ir čia mirusiems bei šalia kalėjimo esančiose kapinėse palaidotiems kaliniams.

Romos katalikų bažnyčia Vladimire pastatyta 1891–1892 metais, pašventinta 1894-aisiais, jai suteikiant Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulą. 1930 metais bažnyčia uždaryta (paskutinis, ketvirtas jos klebonas Antonas Dzemiškevičius (1891 06 28–1937 11 03) suimtas, išsiųstas į Solovkus ir po kurio laiko sušaudytas). Bažnyčia naudota radijo retransliacijos darbams (tam buvo tinkama aukšta varpinė), vėliau pertvarkyta į parodų salę. Tačiau pasikeitė laikai ir šventovė buvo sugrąžinta katalikams. Po 63 metų tikintieji Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje vėl galėjo melstis: bažnyčia atšventinta 1993 m. liepos 24 dieną. Tarp stačiatikių cerkvių gausos (jų gerokai per 20) katalikų bažnyčia Vladimire pastaruoju metu aptarnauja apie 200 tikinčiųjų.

Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos klebonu paskirtas t. Sergejus Zujevas puoselėja represuotų aukų atminimą, jau keleri metai organizuoja konferencijas, kurios vadinamos „Pokrovskio skaitymais“.

Spalio 29 dieną t. S. Zujevas organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą represijų aukoms: studitų ordino archimandritui Palaimintajam Klementijui Šeptickiui (pranešimą skaitė iš Ivano Frankivsko srities (Ukraina) atvykęs vienuolis studitas t. Manuil Liškovič), Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (dr. Aldona Vasiliauskienė), kunigui Antonui Dzemiškevičiui (Nižnij Novgorodo katalikų klebonas t. Mario Boveratti) ir Estijos generolui Janui Laidoneriui bei Lenkijos užsienio reikalų ministrui Janui Stanislavui Jankovskiui (t. Kiril Mironov iš Sankt Peterburgo).

Pirmieji trys pranešimuose minėti asmenys glaudžiai susieti ir su Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia: galinę sieną puošia Palaimintojo K. Šeptickio (1869 11 17–1951 05 01) ikona, Dievo tarno M. Reinio ir kun. Antono Dzemiškevičiaus vardai įrašyti paminklinėje lentoje „Didžiulis Jums atlygis danguje“. Lentoje įrašytos devynios pavardės, tačiau tik prie trijų nurodyta mirties data, kitų dar neišaiškintos. O prie arkivyskupo M. Reinio klaidingai įrašytos pavardės nėra ne tik jokių metų, bet ir vardo – t. S. Kaprio rengdamas lentą jo nežinojo. T. S. Zujevas galvoja apie naujos atminimo lentos parengimą.

Labai svarbus Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios istorijai momentas – vieną jos sienų papuošė iš Lietuvos atvežtas arkivyskupo Mečislovo Reinio portretas. Tai arkivyskupo giminaičio, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana Vladimiro bažnyčiai.

*  *  *

Spalio 29 dieną Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje šv. Mišias už mirusius aukojo ukrainiečiai vienuoliai studitai t. Manuil Liškovič, t. Vasil Zachorus. t. Vlasij Olenin, Rusijoje dirbantys kunigai t. Mario Boveratti (Nižnij Novgorodas), t. Kiril Mironov (Sankt Peterburgas), t. S. Zujevas (Vladimiras) ir iš Lietuvos atvykęs mons. K. Latoža (Vilnius).

Po šv. Mišių bažnyčioje vyko vargonų muzikos koncertas. Grojo tarptautinių konkursų laureatė, menotyros kandidatė Tatjana Kalašnikova, keletą muzikinių kūrinių su vargonų akomponimentu atliko Marija Ponomariova (lyrinis koloratūrinis sopranas).

Susirinkusieji domėjosi specialiu M. Reiniui skirtu stendu ir straipsniais Lietuvos periodikoje („Lietuvos aidas“, „Utenis“, „Sietuvos“), apie Džovaną Paravičini ir jos knygą italų kalba, skirtą Lietuvos istorijai ir Bažnyčiai (1984), kurioje yra ir M. Reinio nuotrauka; apie t. S. Zujevą ir jo, stačiatikio, kelią į katalikybę ir net tapimą dvasininku, jo veiklą, pastangas garsinti arkivyskupo M. Reinio vardą; apie pedagogę Ipolitą Jurganovą ir jos darbą prie arkivyskupo M. Reinio bei kun. Vlado Mirono Vladimiro kalėjimo bylų.

*  *  *

Spalio 30 dieną po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje senosiose Vladimiro miesto kapinėse buvo atidengtos paminklinės lentos Dievo tarnui Mečislovui Reiniui ir Palaimintajam Klementijui Šeptickiui. Kapinių aikštėje kalbėjo Lenkijos, Estijos, Ukrainos ambasadų pareigūnai, LR ambasadorius A. Vinkus pasakojo apie Lietuvos užsienio reikalų ministrą arkivyskupą M. Reinį, mons. Kęstutis Latoža perskaitė  Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimą.

Iš aikštės siauru takeliu, apsuptu garbės sargybos, renginio dalyviai pasuko link memorialo. Šalia paminklinių lentų japonams, estui bei lenkui memorialo šonus papildžius naujomis paminklinėmis lentomis – užbaigtas memorialo ansamblis.

Atidengus paminklines lentas  padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Iš Utenos atvykusi delegacija pabėrė  žemių, atvežtų iš arkivyskupo M. Reinio gimtojo krašto (nuo simbolinio kapo Daugailių bažnyčios šventoriuje). Kitą dalį žemių įteikė parapijos klebonui kun. S. Zujevui – būsimam arkivyskupo M. Reinio kampeliui.

Daugailiuose mons. P. Baltuškos pašventintomis iš Lietuvos atvežtomis žvakėmis lietuviai papuošė ne tik arkivyskupo M. Reinio bet ir Palaimintojo K. Šeptickio memorialines lentas bei pastarojo simbolinį kapą.

*  *  *

Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus-draustinis bei Religinių ir nacionalinių susivienijimų klausimų taryba prie Vladimiro srities administracijos organizavo tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją, skirtą Visos Rusijos politinių represijų aukų atminimo dienai.

Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Paolo Pecio sveikinimą perskaitė t. S. Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo A. Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.

Konferencijoje perskaityti penki pranešimai: „Iš Suzdalės politizoliatoriaus istorijos“ (Sergiejus Petrovičius Gordiejevas), „Tikėjimas ir tikintieji represijų laikmečiu“  (Sergejus Nikolajevičius Mininas), „Švietėjas Afanasijus Sacharovas ir jo tarnystė Bažnyčiai ir pasauliui“ (doc. kand. fil. m. Svetlana Aleksejevna Martjanova), „Dievo tarnas M. Reinys: Rusijos kalėjimas – kelias į šventumą“ (dr. Aldona Vasiliauskienė), „SSRS represijos Katalikų Bažnyčiai ir lenkų tautai 1920-1950 metais“ (Volos Mariušas).

Konferencijos metu už arkivyskupo M. Reinio atminimo puoselėjimą ir paramą garsinant jo vardą buvo įteiktos VPU Arkivyskupo M. Reinio krikščioniškosios antropologijos tyrimo centro ir  Utenos rajono savivaldybės padėkos. Jas gavo Vladimiro srities administracijos Užsienio ekonominių ryšių departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Jelena Iljinična Voronina, pedagogė Valentina Jurganova ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas t. S. Zujevas. Kartu su padėkomis buvo įteikti ir lietuviški šakočiai bei kiti suvenyrai.

Vladimiro kalėjimo istorijos muziejaus kuratorius papulkininkis Igoris Zakurdajevas ir spaudos tarnybos viršininkas papulkininkis Sergejus Loginovas kalėjimo muziejuje esančių dokumentų, susijusių su arkivyskupu M. Reiniu, kopijas perdavė dr. A. Vasiliauskienei. Savo ruožtu lietuviai muziejui paliko arkivyskupo M. Reinio portretą.

*  *  *

Lapkričio 2-ąją, Vėlinių dieną, t. S. Zujevas Vladimiro kapinėse prie Palaimintojo K. Šeptickio paminklo aukojo šv. Mišias, po jų pašventino ir pasmilkė memoriale atidengtas naująsias paminklines lentas.

Įspūdinga melstis toli nuo tėvynės, tačiau labai arti to, kuris labai mylėjo Dievą, Tėvynę, žmones.

Grįžtant į Lietuvą trumpam stabtelėta Maskvoje, LR ambasadoje. Ambasadoriui A. Vinkui svečiai padovanojo laikraščių su straipsniais apie Vladimirą ir ambasadoriaus pirmojo oficialaus vizito pas Vladimiro gubernatorių nuotraukomis, įteikė simbolinę širdį – Utenos krašto padėką už darbus garsinant ir įamžinant arkivyskupo M. Reinio vardą. Juk ambasadorius, tada dar būdamas Sveikatos apsaugos ministras, vėliau Santariškių universitetinės ligoninės vadovas talkino organizatoriams rengiant po Lietuvą konferencijas, skirtas arkivyskupui Mečislovui Reiniui...

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“