Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Benediktas XVI iškelia maldingų kelionių svarbą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina maldininkus prie didžiosios Šv. Jokūbo šventovės Santjage de Komposteloje

Santjago de Kompostelos istoriškumas

Savo praėjusio vizito į Ispaniją metu popiežius Benediktas XVI pabrėžė Bažnyčios mokymo apie maldingų kelionių į didžiąsias krikščionybės šventoves dvasinę reikšmę. Progą tam suteikė jo paties lapkričio 6 dieną atlikta piligrimystė į labiausiai į vakarus nutolusią Europos vietovę – Santjagą de Kompostelą, kurioje yra vieno iš dvylikos Kristaus pirmųjų apaštalų – šv. Jokūbo Vyresniojo – kapas.

Atminties ženklai arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire prie Kliazmos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Tėvas Sergejus Zujevas šventina memorialinę lentą arkivyskupui Mečislovui Reiniui

Spalio 30-oji – Rusijos politinių represijų aukų atminimo diena. Šįmet šios dienos renginiuose buvo paminėtas ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, 1953 m. lapkričio 8 dieną miręs Vladimiro kalėjime, palaidotas šalia kalėjimo esančiose kapinėse (palaidojimo vieta nežinoma).

M. Reinio mirties datą liudija Vladimire saugoma M. Reinio asmens byla Nr. 3145. Jos I dalyje yra rašomąja mašinėle spausdintas aktas (11 lapas), kurį pasirašė Vidaus reikalų ministerijos Vladimiro kalėjimo medicininės tarnybos vyr. leitenantė Bogatova, liudijantis, kad 1884 metais gimęs M. Reinys mirė 1953 m. lapkričio 8 dieną. Šią datą liudija ir bylos antroje dalyje esantis ranka rašytas aktas (112 lapas). Dokumentuose  užfiksuotas ir mirties laikas – 18 valanda. Lapkričio  9 dieną buvo atliktas skrodimas, o lapkričio 10–11 naktį (2 val. 30 min.) jis buvo palaidotas (II dalis, 113 lapas). Be to, arkivyskupo M. Reinio seseriai Julijonai Martynėnienei nusiųstame dokumente (II d. 117 lapas) rašoma, kad M. Reinys mirė lapkričio 8 dieną. Pastarojo dokumento datos ir buvo prisilaikoma. Nuo Nepriklausomybės pradžios, o kai kur ir anksčiau, arkivyskupo M. Reinio mirties diena buvo minima kartu su paskutiniąja Vėlinių oktavos diena. Manyčiau, kad nederėtų jos perkelti į lapkričio 9-ąją.

Karalius ant kryžiaus

Kun. Vytenis Vaškelis

Iš pirmo žvilgsnio liturginių metų pabaiga stebina netikėtumu. Švęsdami Kristaus, Visatos Valdovo šventę, Jį išvystame ne sėdintį Tėvo dešinėje – Dangaus majestote – ir besigėrintį savo atliktu niekieno nepranokstamu darbu – Atpirkimu, bet matome Jį tokį bejėgiškai silpną ir merdintį, kad, atrodo, viskas baigta: Jėzus netrukus mirs ir Jo kilniausioji žmonijos gelbėjimo misija patirs krachą. Kaip šito laukė žydų seniūnai, kurie tyčiojosi iš Viešpaties: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei Jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ (Lk 23, 35).

Lietuviškos vienuolijos sukaktis

Šventojo Kazimiero kongregacijai – 90 metų

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Kazimiero vienuolijos seserys prie akmens, žyminčio jos įkūrėjos Kazimieros Kaupaitės-Motinos Marijos gimimo vietą

Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, Kauno vyskupas Pranciškus Karevičius kreipėsi į kardinolą Mundeleiną, prašydamas atsiųsti į Lietuvą Šv. Kazimiero vienuolijos seseris pradėti čia savo misiją. Kardinolas Mundeleinas pradžioje apie tai nė girdėti nenorėjo, nes vienuolių lietuvių parapijoms trūko ir Amerikoje. Tik tuometiniam popiežiui Benediktui XV tarpininkaujant kardinolas sutiko išleisti seseris kazimierietes į Lietuvą.

Bendruomenėse

Vepriuose bus perlaidoti  vokiečių karių palaikai

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Svečias su vertėja Jadvyga Deiniene ir muziejaus įkūrėju Jonu Ženteliu

Pavasarį Vepriuose turėtų prasidėti dideli darbai – iš pakelių, pamiškių, palaukių, sodybų bus surinkti Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių karių palaikai.  

Ekshumuotojas Joachimas Kozlovskis iš visuomeninės organizacijos „Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga“, kurios centras yra Kaselio mieste Vokietijoje, Vepriuose susitikęs su VO „SOS Vepriuose“ direktoriumi Romu Petru Šauliu kalbėjosi abiem šalims opia tema. Veprių apylinkės – tikras vokiečių karių kapinynas. Žuvusiems vokiečių kariams iki šiol nebuvo parodyta derama pagarba.

Bendruomenėse

Perdažyta bažnyčia

Robertas BUCKUS

Riečių Švč. Trejybės bažnyčia prieš perdažymą Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Maždaug už 11 kilometrų į šiaurę nuo Simno ir pusantro kilometro į rytus nuo Žuvinto ežero yra įsikūręs mažas Riečių bažnytkaimis, kuriame ant kalniuko stovi 1919 metais pastatyta liaudies architektūros formų stačiakampio plano Švč. Trejybės bažnyčia su bokšteliu ir zakristija. Tai ne tik maldos namai, bet ir istorinis paminklas. Jos šventoriaus tvora – su mūriniais vartais, o į bažnyčią veda aukšti laiptai. 1924 metais čia įkurta parapija, dabar joje – tik 120 gyventojų. Parapiją aptarnauja iš kitur atvykstantys kunigai. Dabar – Krokialaukio klebonas kun. Gintautas Romualdas Steponaitis, čia atvykstantis nuo 2002 metų. Visai nublukusi bažnyčia jo rūpesčiu neseniai buvo baigta perdažyti. Darbus atlikusios UAB „Fildingas“ vyrai su rankiniais prietaisais pakaitinę nuėmė net keturis sluoksnius senų dažų. Ilgiausiai užtruko šis paruošiamasis darbas, o paskui bažnyčia buvo perdažyta kraštovaizdžiui derančia žalsva spalva, kurią parinko architektė Reda Marcinkevičienė. Statybininkai taip pat restauravo kryžių, pakeitė kai kuriuos langus, padarė naujus vartus į šventorių. Lėšų perdažymo ir kitiems darbams atlikti skyrė Marijampolės rajono savivaldybė. Beje, prieš keletą metų ji skyrė lėšų bažnyčios stogui ir langams pakeisti.

Atmintis

Prisiminė kunigą

Kun. Bronislovo Jarecko mirties 30-osioms metinėms

Dr. Aldona Kačerauskienė

Iš dešinės: mons. Lionginas Vaičiulionis, kun. Albinas Pipiras, Joniškėlio parapijos klebonas kun. Ričardas Banys ir patarnautojai prie kun. B. Jarecko kapo

Prieš 30 metų mirė ilgametis Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Bronislovas Jareckas. Ši sukaktis spalio 30-ąją buvo paminėta Joniškėlio bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo velionį gerai pažinoję dvasininkai: mons. Lionginas Vaičiulionis ir kun. Albinas Pipiras. Po Mišių giminės ir parapijiečiai aplankė šventoriuje esantį kun. B. Jarecko kapą, paskui bažnyčioje dideliame ekrane buvo rodomos nuotraukos, kurias komentavo dukterėčia doc. dr. Stasė Jareckaitė.

Pamaldos naujojoje kapinių koplyčioje

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Visų šventųjų šv. Mišias naujojoje koplyčioje aukoja kun. Arvydas Mačiulis

Maždaug prieš pusantrų metų Rietavo parapijoje pradėjo darbuotis trys kunigai: klebonas Antanas Gutkauskas, jo pagalbininkai kunigai Arvydas Mačiulis ir Gediminas Jazbutis. Kun. Arvydui Mačiuliui patikėta už maždaug 20 kilometrų nuo Rietavo esanti Medingėnų parapija, todėl šis jaunas energingas kunigas, padedant klebonui kun. A. Gutkauskui, iš karto ėmėsi darbų. Su Medingėnų parapijos tikinčiųjų, Medingėnų seniūnijos (seniūnė Salomėja Čėsnienė), Rietavo savivaldybės (meras Antanas Černeckis) pagalba per pusantrų metų „kadenciją“ Rietave spėjo pilnai atnaujinti Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčios išorę bei jos vidų: nudažė lubas, sienas, grindis, atnaujino presbiteriją. Miela ir malonu pažvelgti į šios šventovės išorę bei jos vidų. Nors viskuo rūpinosi klebonas kun. A. Gutkauskas, bet jis didžiuojasi ir kun. A. Mačiulio nuveiktais darbais. „Kunigas Arvydas tikrai nuoširdžiai darbuojasi Medingėnų parapijoje, randa bendrą kalbą su parapijiečiais, o tai ir yra vaisingo darbo rezultatas ne tik atnaujinant bei gražinant Medingėnų bažnyčią, bet ir aktyvinant šios parapijos parapijiečių veiklą“, – apie kun. A. Mačiulį sako klebonas kun. A. Gutkauskas. Be to, gegužės ir birželio mėnesiais kunigas A. Mačiulis vakarais iš Rietavo atvažiuodavo vesti Gegužinių pamaldų ir drauge su Medingėnų parapijos tikinčiaisiais giedoti Švč. Mergelės Marijos litaniją.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Labiau linkę darbus daryti nei daug kalbėti

Bronius VERTELKA

Alančių kaimo kryžius

Nedideliam Alantės kaimui privalumų suteikė  Panevėžio –Vilniaus automagistralė. Nors čia nėra  mokyklos, pašto ir netgi parduotuvės, tačiau gyvenimas šiame Panevėžio rajono kampelyje neatrodo kaip stovintis vanduo.

Alantės kaimo sodybos išrikiuotos palei  asfaltuotą gatvę, kaimo rimtį saugo ąžuolinis kryžius, darytas iš čia kilusio medžio meistro. Įsišaknijo  tradicija Alantėse rengti gegužines pamaldas, o Šeštinės tapo tikra kaimo švente, į kurią susirenka ne tik čia gyvenantys. Pernai ji buvo ypač įspūdinga: atvyko rajono meras Povilas Žagunis, koncertavo prof. Donato Katkaus vadovaujamas Vilniaus Šv. Kristoforo  kamerinis orkestras, pasirodė Vadoklių kultūros centro meno kolektyvai. Garbingu šventės svečiu buvo  kun. dr. Rimantas Gudelis, davęs žodį prikelti Alantės dvarą (jis jau atgaivino Bistrampolio dvarą).

Daug kentėjęs, bet nepraradęs optimizmo

A†A  kun. jubiliatas Jonas Pakalniškis (1923 06 10 – 1948 02 25 – 2010 11 05)

Kun. jubiliatas Jonas Pakalniškis

Lapkričio 5 dieną, eidamas 88-uosius metus, Klaipėdoje mirė kunigas jubiliatas Jonas Pakalniškis.

Velionis gimė 1923 m. birželio 10 dieną Juodupių kaime, Veiviržėnų parapijoje. Vaikystę praleido pas tėvelius žemdirbius. Baigęs Veiviržėnų pradinę mokyklą, mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. 1944 m. rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją, čia baigė visą filosofijos kursą ir vienerius metus mokėsi teologijos. 1946 metais uždarius Telšių kunigų seminariją mokslus tęsė Kauno kunigų seminarijoje. 1948 m. vasario 25 dieną Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas jį įšventino į kunigus. Vyskupo paskyrimu dirbo: 1948–1949 metais Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru; 1949–1949 – Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaru. 1949 m. birželio 7 dieną sovietinio saugumo buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo. Kalėjo Archangelsko srityje, dirbo įvairiausius darbus: kasė kanalus, pjaustė lentas, ilgiausiai išdirbo elektrinėje. Baigė mašinisto kursus ir dirbo mašinistu prie elektros generatorių. Lageryje išbuvo kiek daugiau kaip šešerius metus. 1955 metais grįžęs iš lagerio paskirtas Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikaru; 1956–1961 – Pagramančio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1961–1963 – Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonu; 1963–1965 – Girdiškės Švč. M. Marijos Snieginės parapijos klebonu; 1965–1968 – Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu; 1968–1972 – Aleksandrijos (Truikinų) Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonu; 1972–1974 – Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos altaristu su vikaro teisėmis; 1974–1975 – Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1975–1976 – Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos vikaru; 1976–1977 – Telšių Katedros Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristu su vikaro teisėmis; 1977–1980 – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaru; 1980–1983 – Gardamo Šv. Roko parapijos klebonu; 1983–1986 – Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1983–1986 – aptarnavo Kantaučių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapiją; 1986 metais aptarnavo Lieplaukės Šv. Jurgio parapiją; 1986–1990 buvo Laukuvos Šv. Kryžiaus parapijos klebonu; 1988–1990 – aptarnavo Požerės Kristaus Atsimainymo parapiją; 1990–1991 dirbo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos altaristu su vikaro teisėmis, aptarnavo klebono teisėmis Saugų Šv. Kazimiero parapiją; 1991–1996 – Šačių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu; 1996–1998 – Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos vikaru, aptarnavo Juozapavo Šv. Simono ir Judo Tado ir Raudėnų Šv. Baltramiejaus parapijas klebono teisėmis; 1996– 1998 metais buvo Telšių kunigų seminarijos auklėtinių nuodėmklausiu; 1998 metais – Telšių kunigų seminarijos prefektu; 1998–1999 – Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos altaristu; 1999–2000 – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos altaristu; 2000–2002 – Lenkimų Šv. Onos parapijos klebonu; nuo 2002 metų iki mirties – Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos rezidentu.

Apkalta tęsiasi, ponai prisiekusieji...

Saulius Stoma

Apkartusi apkalta. Matyt, taip galėtume įvertinti keistą, dviprasmį Seimo sprendimą dėl dviejų savo narių likimo. Vienas, grubiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, paliktas Seime, antras išmestas. Visi sutrikę: ką daryti? Ar galime dėti tašką? Gal tik kablelį ir daugtaškį.

Panašu, kad padėti tašką bus sunku. Nuo kalno rieda jau ne sniego gniūžtė, o visas senis besmegenis – kaip tikras sveiko proto praradimo simbolis. Seime tvyro kažkas panašaus į parodomąją paniką, nors tuo pačiu metu kai kas tyliai kikena į kumštį. Visuomenė nežino: juoktis jai ar verkti?

Ar išdrįs kas pasakyti, kad karalius nuogas?

Andrius Navickas

Lapkričio 20 dieną vyks Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungos konferencija. Joje nebus renkama vadovybė, daromi kiti radikalūs sprendimai. Svarbiausi konferencijos tikslai, kaip suprantu, sudėlioti pasirengimo Savivaldos rinkimams detales ir diskutuoti apie per dvejus metus nuveiktus partijos darbus. Bus pristatytas gana ilgas dokumentas, kuriame tvirtinama, kad krizė sėkmingai įveikta, jog partijai pavyko labai daug ką padaryti ir būtina žvelgti į tai, kas padaryta, o ne į tai, kas nepadaryta, esą reikia ne saviniekos, bet puikybės.

Gyventojų parama mažėja

Lapkričio mėnesį redakcija sužinojo, kiek paramos skyrė kai kurie dirbantys skaitytojai, pervedę 2 proc. pajamų mokesčio. Dėkojame mūsų rėmėjams už paramą. Gaila, kad šiemet gavome tik 5501 litą (mūsų mėnesinės išlaidos siekia 40 tūkst. litų), ir ši parama sudaro tik trečdalį to, ką gavome pernai ar užpernai. Dėl to „XXI amžiaus“ padėtis, kuri ir taip yra labai sunki, dar blogėja. Trumpai sakant, dėl penkis kartus padidintų mokesčių mūsų kasmetinės skolos nuo 70 tūkstančių litų išaugo iki 150 tūkst. litų. Vaizdžiai kalbant, mūsų situaciją galima būtų apibūdinti taip: jeigu mes norėtume išsilaikyti iš laikraščio platinimo ir prenumeratos, laikraščio kaina turėtų būti padidinta iki 5 litų (dabar kaina nesiekia 2 litų), o prenumeratos mokestis – iki 40 litų per mėnesį (vietoj dabartinio 20 litų). Suprantama, tokiu atveju daugumai skaitytojų laikraštis taptų neįperkamas.