Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atminties ženklai arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire prie Kliazmos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Tėvas Sergejus Zujevas šventina memorialinę lentą arkivyskupui Mečislovui Reiniui

Spalio 30-oji – Rusijos politinių represijų aukų atminimo diena. Šįmet šios dienos renginiuose buvo paminėtas ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, 1953 m. lapkričio 8 dieną miręs Vladimiro kalėjime, palaidotas šalia kalėjimo esančiose kapinėse (palaidojimo vieta nežinoma).

M. Reinio mirties datą liudija Vladimire saugoma M. Reinio asmens byla Nr. 3145. Jos I dalyje yra rašomąja mašinėle spausdintas aktas (11 lapas), kurį pasirašė Vidaus reikalų ministerijos Vladimiro kalėjimo medicininės tarnybos vyr. leitenantė Bogatova, liudijantis, kad 1884 metais gimęs M. Reinys mirė 1953 m. lapkričio 8 dieną. Šią datą liudija ir bylos antroje dalyje esantis ranka rašytas aktas (112 lapas). Dokumentuose  užfiksuotas ir mirties laikas – 18 valanda. Lapkričio  9 dieną buvo atliktas skrodimas, o lapkričio 10–11 naktį (2 val. 30 min.) jis buvo palaidotas (II dalis, 113 lapas). Be to, arkivyskupo M. Reinio seseriai Julijonai Martynėnienei nusiųstame dokumente (II d. 117 lapas) rašoma, kad M. Reinys mirė lapkričio 8 dieną. Pastarojo dokumento datos ir buvo prisilaikoma. Nuo Nepriklausomybės pradžios, o kai kur ir anksčiau, arkivyskupo M. Reinio mirties diena buvo minima kartu su paskutiniąja Vėlinių oktavos diena. Manyčiau, kad nederėtų jos perkelti į lapkričio 9-ąją.

Daug kentėjęs, bet nepraradęs optimizmo

A†A  kun. jubiliatas Jonas Pakalniškis (1923 06 10 – 1948 02 25 – 2010 11 05)

Kun. jubiliatas Jonas Pakalniškis

Lapkričio 5 dieną, eidamas 88-uosius metus, Klaipėdoje mirė kunigas jubiliatas Jonas Pakalniškis.

Velionis gimė 1923 m. birželio 10 dieną Juodupių kaime, Veiviržėnų parapijoje. Vaikystę praleido pas tėvelius žemdirbius. Baigęs Veiviržėnų pradinę mokyklą, mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. 1944 m. rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją, čia baigė visą filosofijos kursą ir vienerius metus mokėsi teologijos. 1946 metais uždarius Telšių kunigų seminariją mokslus tęsė Kauno kunigų seminarijoje. 1948 m. vasario 25 dieną Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas jį įšventino į kunigus. Vyskupo paskyrimu dirbo: 1948–1949 metais Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru; 1949–1949 – Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaru. 1949 m. birželio 7 dieną sovietinio saugumo buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo. Kalėjo Archangelsko srityje, dirbo įvairiausius darbus: kasė kanalus, pjaustė lentas, ilgiausiai išdirbo elektrinėje. Baigė mašinisto kursus ir dirbo mašinistu prie elektros generatorių. Lageryje išbuvo kiek daugiau kaip šešerius metus. 1955 metais grįžęs iš lagerio paskirtas Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikaru; 1956–1961 – Pagramančio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1961–1963 – Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonu; 1963–1965 – Girdiškės Švč. M. Marijos Snieginės parapijos klebonu; 1965–1968 – Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu; 1968–1972 – Aleksandrijos (Truikinų) Nukryžiuotojo Jėzaus Parapijos klebonu; 1972–1974 – Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos altaristu su vikaro teisėmis; 1974–1975 – Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1975–1976 – Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos vikaru; 1976–1977 – Telšių Katedros Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristu su vikaro teisėmis; 1977–1980 – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaru; 1980–1983 – Gardamo Šv. Roko parapijos klebonu; 1983–1986 – Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu; 1983–1986 – aptarnavo Kantaučių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapiją; 1986 metais aptarnavo Lieplaukės Šv. Jurgio parapiją; 1986–1990 buvo Laukuvos Šv. Kryžiaus parapijos klebonu; 1988–1990 – aptarnavo Požerės Kristaus Atsimainymo parapiją; 1990–1991 dirbo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos altaristu su vikaro teisėmis, aptarnavo klebono teisėmis Saugų Šv. Kazimiero parapiją; 1991–1996 – Šačių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu; 1996–1998 – Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos vikaru, aptarnavo Juozapavo Šv. Simono ir Judo Tado ir Raudėnų Šv. Baltramiejaus parapijas klebono teisėmis; 1996– 1998 metais buvo Telšių kunigų seminarijos auklėtinių nuodėmklausiu; 1998 metais – Telšių kunigų seminarijos prefektu; 1998–1999 – Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos altaristu; 1999–2000 – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos altaristu; 2000–2002 – Lenkimų Šv. Onos parapijos klebonu; nuo 2002 metų iki mirties – Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos rezidentu.

Bendruomenėse

Vepriuose bus perlaidoti  vokiečių karių palaikai

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Svečias su vertėja Jadvyga Deiniene ir muziejaus įkūrėju Jonu Ženteliu

Pavasarį Vepriuose turėtų prasidėti dideli darbai – iš pakelių, pamiškių, palaukių, sodybų bus surinkti Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių karių palaikai.  

Ekshumuotojas Joachimas Kozlovskis iš visuomeninės organizacijos „Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga“, kurios centras yra Kaselio mieste Vokietijoje, Vepriuose susitikęs su VO „SOS Vepriuose“ direktoriumi Romu Petru Šauliu kalbėjosi abiem šalims opia tema. Veprių apylinkės – tikras vokiečių karių kapinynas. Žuvusiems vokiečių kariams iki šiol nebuvo parodyta derama pagarba.