2010 m. lapkričio 19 d.
Nr. 84
(1869)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Užmiršti Nepriklausomybės gynėjai vienijasi

Šeštadienį parlamento rūmuose buvo surengtas Nepriklausomybės gynėjų, kurie 1991-aisiais parlamente davė savanorio priesaiką ir sausio–rugpjūčio mėnesiais saugojo Aukščiausiąją Tarybą, susitikimas. Susitikimą organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjunga ir Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Seimo nutarimu 2011 metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Nepriklausomybės gynėjai diskutavo apie 2011 metų programos renginius ir jų organizavimą. Pasak vieno iš susitikimo organizatorių, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavusio Jono Gečo, dabartiniai moksleiviai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl būtina jiems daugiau apie tai pasakoti. Atsargos pulkininkas J. Švedas ir kiti kalbėjusieji pastebėjo, kad 7–8 klasių moksleiviai dažniausiai iš viso nežino, kas yra Kovo 11-oji, jau nekalbant apie Sausio 13-ąją. Pirmasis 1990 metais užsiregistravęs savanoris Giedrius Papinigis sakė, kad kitais metais vyksiančiu Sausio 13-osios paminėjimo renginiu bus siekiama vėl suburti Nepriklausomybės gynėjus į vieną ratą ir atgaivinti atmintį, nes dažnai savanoriai jau yra mirę. „Tai yra gyvoji atmintis, žmonės, kurie buvo valstybės gynybos pradininkai nėra įvertinti“, – kalbėjo jis. Renginių organizatoriai tikisi pradėti registruoti visus laisvės gynėjus, nes iki šiol apie juos tikslių duomenų nėra.


Siūlymas nedirbti per Kūčias Seime sulaukė pirmojo pritarimo

Grupės parlamentarų iniciatyva Kūčias paskelbti nedarbo diena sulaukė pirmojo pritarimo Seime. Antradienį po pateikimo parlamente pritarta Darbo kodekso pataisoms Kūčiomis, švenčiamomis gruodžio 24-ąją, papildyti šventinių dienų sąrašą. Be to, nutartą šį projektą svarstyti skubos tvarka. Anot grupės socialdemokratų, inicijavusių projektą, pagal lietuvių papročius Kūčios yra labai svarbi šventė. „Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykę jos nariai, prisimenami mirusieji. Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti Kūčių vakarienei tam tikrą apeiginių patiekalų skaičių“, – savo iniciatyvą grindė parlamentarai. Jie teigė, kad pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai žmonių, ypač moterų, tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį nuo gruodžio 24 dienos. Kūčias paskelbus nedarbo diena, tai būtų trylikta oficialiai įteisinta šventė Lietuvoje.


Partizanų vadams gali būti  suteiktas signatarų vardas

Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi signatarai, būtų papildytas aštuoniomis pavardėmis – prieš daugiau kaip 60 metų Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiais aštuoniais partizanais. Tai numatančiai įstatymo pataisai antradienį pritarta po svarstymo: už projektą balsavo 46 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, trys susilaikė. Pataisai nepritaręs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad prieš šį projektą pasisakė Kovo 11-osios akto signatarų klubas, o „tvarkietis“ Egidijus Klumbys tvirtino, kad galima šiems Lietuvos istorijai nusipelniusiems žmonėms parašyti specialų dokumentą, bet nereikėtų jų „įkelti į dabartinį Signatarų įstatymą“, nes esą negalima „daryti mišrainės iš Lietuvos istorijos“:  buvo 1918 metai, kai 20 signatarų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, buvo 1990 metai, kai 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Papildžius įstatymą, signatarų našlės, vaikai ir vaikaičiai galėtų pretenduoti į valstybės socialines garantijas. Svarstant projektą parlamente kalbėta, kad šia teise esą galėtų pasinaudoti vos pora žmonių (viena jų – dabartinė Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė).


Apkalta tęsiasi, ponai prisiekusieji...

Saulius Stoma

Apkartusi apkalta. Matyt, taip galėtume įvertinti keistą, dviprasmį Seimo sprendimą dėl dviejų savo narių likimo. Vienas, grubiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, paliktas Seime, antras išmestas. Visi sutrikę: ką daryti? Ar galime dėti tašką? Gal tik kablelį ir daugtaškį.

Panašu, kad padėti tašką bus sunku. Nuo kalno rieda jau ne sniego gniūžtė, o visas senis besmegenis – kaip tikras sveiko proto praradimo simbolis. Seime tvyro kažkas panašaus į parodomąją paniką, nors tuo pačiu metu kai kas tyliai kikena į kumštį. Visuomenė nežino: juoktis jai ar verkti?


Ar išdrįs kas pasakyti, kad karalius nuogas?

Andrius Navickas

Lapkričio 20 dieną vyks Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungos konferencija. Joje nebus renkama vadovybė, daromi kiti radikalūs sprendimai. Svarbiausi konferencijos tikslai, kaip suprantu, sudėlioti pasirengimo Savivaldos rinkimams detales ir diskutuoti apie per dvejus metus nuveiktus partijos darbus. Bus pristatytas gana ilgas dokumentas, kuriame tvirtinama, kad krizė sėkmingai įveikta, jog partijai pavyko labai daug ką padaryti ir būtina žvelgti į tai, kas padaryta, o ne į tai, kas nepadaryta, esą reikia ne saviniekos, bet puikybės.


Per ketvirtį išsimokėjo 89 mln. Lt priedų

Politikams kalbant apie būtinybę taupyti, valstybės institucijos darbuotojams ir vadovams vis tiek moka priedus, priemokas ir vienkartines išmokas.  Seimo Audito komitetas atskleidė, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį išsimokėta 89 mln. Lt priedų, 9 mln. Lt priemokų, dar 16 mln. Lt skirta apmokėjimui už viršvalandžius, o 1,4 mln. Lt išmokėta kaip vienkartinės išmokos. Iš visų valstybės lėšas naudojančių įstaigų labiausiai išsiskyrė Vilniaus universitetas, kuris per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį išsimokėjo beveik milijoną vienkartinių išmokų, o per devynis šių metų mėnesius tokių išmokų kiekis sudaro 2,6 mln. Lt. Kaip sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, analizė rodo, kad su atlyginimais yra netvarka ir kiekviena institucija ieško galimybių, kaip per priedus ir priemokas žmonėms sumokėti už jų atliktą tiesioginį darbą. Priedai daugiausia buvo skiriami policininkams, pasieniečiams ir gaisrininkams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija