2010 m. lapkričio 19 d.
Nr. 84
(1869)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

Labiau linkę darbus daryti nei daug kalbėti

Bronius VERTELKA

Kaimo geradarė Rasa Zupkienė

Alančių kaimo kryžius

Alantės dvaro rūmai

Nedideliam Alantės kaimui privalumų suteikė  Panevėžio –Vilniaus automagistralė. Nors čia nėra  mokyklos, pašto ir netgi parduotuvės, tačiau gyvenimas šiame Panevėžio rajono kampelyje neatrodo kaip stovintis vanduo.

Alantės kaimo sodybos išrikiuotos palei  asfaltuotą gatvę, kaimo rimtį saugo ąžuolinis kryžius, darytas iš čia kilusio medžio meistro. Įsišaknijo  tradicija Alantėse rengti gegužines pamaldas, o Šeštinės tapo tikra kaimo švente, į kurią susirenka ne tik čia gyvenantys. Pernai ji buvo ypač įspūdinga: atvyko rajono meras Povilas Žagunis, koncertavo prof. Donato Katkaus vadovaujamas Vilniaus Šv. Kristoforo  kamerinis orkestras, pasirodė Vadoklių kultūros centro meno kolektyvai. Garbingu šventės svečiu buvo  kun. dr. Rimantas Gudelis, davęs žodį prikelti Alantės dvarą (jis jau atgaivino Bistrampolio dvarą).

 Į tokią gražią šventę  sutelkti visus sugebėjo čia gimusi ir užaugusi Vadoklių miestelio ir Mikėnų kaimo bendruomenės tarybos narė Rasa Zupkienė. Jai yra lengviau kažką daryti, o ne žodžiu pasakyti. Ir krizės metu ji turi darbą:  priima pieną iš gyventojų Maženiuose bei Vadokliuose. Per dieną ji apsisuka abiejuose miesteliuose, užtat dieną turi laisvą. Rasa gyvena ūkiškai, laiko tris karves, augina  kiaulių, paukščių. Turi ir arklį. Vargstančias šeimas Rasa paremia bulvėmis, daržovėmis. Moteris yra puiki kulinarė, net vestuvėse padėjo šeimininkauti, o savo pagamintais gardėsiais pavaišina ir kaimynus. „Malonu daryti kažką gera, nors tokios mokyklos, kad reikia dalytis, niekur nėra“, – kalbėjo alantiškė. Moteris pasakojo, jog geriems darbams ją skatino ir pažintis su Vadoklių klebonu Vytautu Aloyzu Marozu – tolerantišku, paprastu ir kitus užjaučiančiu kunigu (dabar jis g. kanauninkas, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altaristas). R. Zupkienė po žiupsnelį  renka gimtojo kaimo istoriją.

Alantėse nėra sodybų be savininko. Netgi jam mirus namus paveldi artimieji arba juos nuperka vasarojimui. Ant aukštumėlės esančios  akmenų tvora aptvertos kapinės sutvarkytos, prižiūrimos.

Alantės, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija