| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||
|
Atmintis Prisiminė kunigą Kun. Bronislovo Jarecko mirties 30-osioms metinėms Dr. Aldona Kačerauskienė
Prieš 30 metų mirė ilgametis Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Bronislovas Jareckas. Ši sukaktis spalio 30-ąją buvo paminėta Joniškėlio bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo velionį gerai pažinoję dvasininkai: mons. Lionginas Vaičiulionis ir kun. Albinas Pipiras. Po Mišių giminės ir parapijiečiai aplankė šventoriuje esantį kun. B. Jarecko kapą, paskui bažnyčioje dideliame ekrane buvo rodomos nuotraukos, kurias komentavo dukterėčia doc. dr. Stasė Jareckaitė. XX a. pradžioje Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.), Juozapo Jarecko ir Konstancijos Zubavičiūtės-Jareckienės, atitekėjusios iš Dumbliunėlių kaimo, šeimoje augo šeši vaikai. Po ilgų carinės priespaudos metų žmonės buvo išsiilgę laisvės, todėl džiaugėsi nepriklausomybės paskelbimu. Kai tėvynei iškilo pavojus, jauni vyrai skubėjo ją ginti. Tarp savanorių buvo vyriausias Jareckų sūnus devyniolikmetis Jonas, stojęs į Joniškėlio batalioną. Būsimajam kunigui, ketvirtajam šeimos vaikui Bronislovui (gimusiam 1908 metais), tuo metu tebuvo devyneri. Laimingai į gimtinę sugrįžo Jonas, beje, ir 1923 m. sausio mėnesio Klaipėdos sukilimo dalyvis, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Pumpėnuose jis buvo aktyvus šaulių organizacijos narys, išrinktas seniūno pavaduotoju. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, Pumpėnuose virė kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas: veikė angelaičiai, kuriems vadovaudavo kun. vikaras, Vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija, labai aktyvūs buvo pavasarininkai, suburti ir vadovaujami iš gretimo Talkonių kaimo kilusio kun. Alfonso Lipnicko, vėliau pasivadinusio Lipniūnu; garsus buvo bažnytinis choras, vadovaujamas kvalifikuotų vargonininkų. Grįžę atostogų studentai režisuodavo ir statydavo patriotinio pobūdžio spektaklius. Visoje šioje veikloje dalyvavo ir Jareckų vaikai. Šeimos tuo metu buvo gausios, gyventojų skaičius Pumpėnuose didėjo. 1923 metais miestelyje gyveno 1139 gyventojai, 1940 m. per 1400. Čia veikė sveikatos punktas, buvo vaistinė, kelios parduotuvės, pieninė, žemės ūkio kooperatyvas, bankelis, pradžios mokykla, paštas, policijos nuovada, girininkija, vilnų karšykla, milų vėlykla ir kt. 1928 metais vietos pavasarininkai pastatė Vilniaus krašto okupacijai pasmerkti bokštą. 1920 m. pradžioje Jareckų šeimą ištiko nelaimė mirė tėvas Juozapas Jareckas. Ūkio rūpesčiai (žemės buvo 20 ha) užgulė motinos ir jaunų sūnų pečius. Susitelkusi šeima Broniuką nutarė leisti į kunigus. Pasiaukojamo kunigo pavyzdys buvo čia pat. Tai tėvo brolis Adomas, gimęs apie 1870 metus, kunigu įšventintas 1895 metais Mogiliovo vyskupijos arkikatedroje, kankintas bolševikinės Rusijos lageriuose, paleistas Lietuvai su Rusija pasikeitus politiniais kaliniais. Sugrįžo pasikeitęs neatpažįstamai: suvargęs, sulysęs, utėlėtas. Ir vėl greitai išvyko, spėjama, jog į misijas. Baigęs Panevėžio gimnazijos penkias klases, Bronius Jareckas mokėsi Kauno metropolinėje kunigų seminarijoje. Keletą metų, tik ne tame pat kurse, mokėsi kartu su geru savo bičiuliu A. Lipnicku (Lipniūnu). Galime neabejoti, jog ši dvasininkų bičiulystė buvo abiems naudinga jų tolimesnio gyvenimo išbandymuose: kun. A Lipniūnui, einančiam kančių kelią Štuthofo koncentracijos stovykloje, o kun. B. Jareckui ateizuojamoje Lietuvoje. Kunigo šventimus B. Jareckas priėmė 1936 metais Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje iš vyskupo Juozapo Skvirecko, kilusio iš tos pačios Pumpėnų parapijos, rankų. Jaunasis kunigas šioje Katedroje dirbo vikaru ir Panevėžio kalėjimo kapelionu iki 1940-ųjų. Bolševikų okupacija sujaukė ramų, kūrybingą žmonių gyvenimą. Kun B. Jareckas buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją: Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Palėvenėlės Švč. M. Marijos bažnyčia, Juodupės Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia. Ilgiau (14 metų) užsibuvo Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Mokydamasis Vabalninko vidurinėje mokykloje, būdamas 7 klasėje, apsisprendžiau būti kunigu. pasakoja mons. Lionginas Vaičiulionis. Mokytojų ateistų netrūko. Į bažnyčią eidavome pro šonines duris, kad būtume mažiau pastebimi. Tuo metu Vabalninke klebonavo kun. B. Jareckas pamaldus, uolus, nuoširdus, pasišventęs Dievui ir žmonėms. Nors buvo sekamas ir valdžios prižiūrimas, nevengė bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Iš Vabalninko parapijos per ketverius metus į Kauno kunigų seminariją įstojo šeši vyrai: mokinys, mokinys ir mokytojas, mokinys ir vėl mokinys ir mokytojas. Mes neklausėme tų, kurie sakė: Kur stojate? Ką veiksite? Juk bus uždarytos bažnyčios. Mes pasitikėjome Dievo Apvaizdos veikimu. Kun Albinas Pipiras, ilgaamžis Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, pirmuosius kunigystės metus (19501951) praleidęs Vabalninke, kur klebonavo kun. B. Jareckas, jį pavadino savo dvasios vedliu kunigystėje. Paskutiniuosius gyvenimo metus B. Jareckas praleido Joniškėlyje. Čia mirė nuo insulto 1980 m. spalio 15 dieną, sulaukęs 72 metų. Ant paminklo iškalti L. F. Veillot žodžiai: Pirma tikėjau, dabar regiu. Literatūroje pavyko rasti žinių, jog kun. B. Jareckas vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus. Dirbdamas vikaru Naujamiestyje (apie 1942 m.) pakrikštijo Meri Štenderaitę iš Kintų ir ją slėpė. Mergina išliko gyva. Taip pat nuo mirties išgelbėjo Eleną Goldinienę. Jos dvi dukterys lankydavosi Joniškėlio klebonijoje net po kun. B. Jarecko mirties. Sovietų okupacijos metais giminaičio kunigo pagalbos šaukėsi pačių artimiausiųjų šeimos. Brolis Jonas nuo artėjančios antrosios bolševikų okupacijos 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Kun. B. Jareckas globojo Jono vaikus, ypač rėmė labai gabų vyriausiąjį brolvaikį Faustą. Muzikai gabiems brolio Alfonso vaikams nupirko pianiną (penkis vaikus auginanti šeima, suvaryta į kolchozus, šito padaryti neįstengė). Motinos brolio Jono Zubavičiaus šeima, užauginusi pokario partizaną Vytautą Zubavičių, buvo išbuožinta ir ištremta. Tremtyje sulaukė siuntinių iš kun. B. Jarecko. Pažinojusieji kun. B. Jarecką prisimena, kad jis buvo abstinentas, linksmas, guvaus būdo, lengvai bendravęs su paprastais žmonėmis ir inteligentais. Pas jį klebonijoje lankydavosi aktoriai, menininkai. Ne kartą garsūs solistai giedojo bažnyčioje. Kalėdodamas pas parapijiečius, per įvairius pobūvius kun. B. Jareckas organizuodavo dainas (pats turėjo gražų balsą tenorą), žaidimus, turėjo artistinių sugebėjimų. Jis siekė, kad susiėjimuose būtų linksma ir be alaus. Be to, domėjosi netradicine medicina, įvairių gydomųjų žolelių galia, bitininkyste, sodininkyste. Labai mylėjo tėviškę. Atvykęs skubėdavo į Pumpėnų bažnyčią pasimelsti, aukodavo šv. Mišias, aplankydavo tėvų ir artimųjų kapus. Joniškėlis, Pasvalio rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |