|
Užmiršti Nepriklausomybės gynėjai vienijasi
Šeštadienį parlamento rūmuose buvo surengtas Nepriklausomybės gynėjų, kurie 1991-aisiais parlamente davė savanorio priesaiką ir sausiorugpjūčio mėnesiais saugojo Aukščiausiąją Tarybą, susitikimas. Susitikimą organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjunga ir Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Seimo nutarimu 2011 metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Nepriklausomybės gynėjai diskutavo apie 2011 metų programos renginius ir jų organizavimą. Pasak vieno iš susitikimo organizatorių, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavusio Jono Gečo, dabartiniai moksleiviai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl būtina jiems daugiau apie tai pasakoti. Atsargos pulkininkas J. Švedas ir kiti kalbėjusieji pastebėjo, kad 78 klasių moksleiviai dažniausiai iš viso nežino, kas yra Kovo 11-oji, jau nekalbant apie Sausio 13-ąją. Pirmasis 1990 metais užsiregistravęs savanoris Giedrius Papinigis sakė, kad kitais metais vyksiančiu Sausio 13-osios paminėjimo renginiu bus siekiama vėl suburti Nepriklausomybės gynėjus į vieną ratą ir atgaivinti atmintį, nes dažnai savanoriai jau yra mirę. Tai yra gyvoji atmintis, žmonės, kurie buvo valstybės gynybos pradininkai nėra įvertinti, kalbėjo jis. Renginių organizatoriai tikisi pradėti registruoti visus laisvės gynėjus, nes iki šiol apie juos tikslių duomenų nėra.
1991 metais tūkstančiai žmonių stojo ginti Aukščiausiąją Tarybą. Ir saugojo ne tik šį Lietuvos valstybingumui svarbų pastatą. To meto savanorių būriai dieną naktį budėjo ir kituose miestuose prie svarbių valstybinių objektų. Prabėgus beveik dvidešimčiai metų nuo Lietuvai svarbių įvykių, nėra tiksliai žinoma, kiek buvo gynėjų. Jeigu gynėju laikyti tą, kuris vilkėjo uniformą ir davė kario arba šaulio priesaiką, tai būtų galbūt apie 20 tūkstančių. Jeigu gynėju laikyti tą, kuris galbūt aukojo paskutinį savo auksinį daiktą į gynybos fondą arba gamino sprogmenis, arba atidavė savo medžioklinį šautuvą, tai, manyčiau, būtų 100 tūkst. ir daugiau žmonių, sakė J. Gečas. Problema kaip šiuos žmones surasti. Prašoma atsiliepti visus šiuos gynėjus, nes pradėtas jų registravimas. Tikimasi iki 25-mečio minėjimo jau turėti tikslų gynėjų sąrašą. Kaip sako patys kovotojai, gynimo metai tuomet daugeliui buvę lūžio metais. Aš, buvęs M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojas, kažkaip pasidariau kariškis, užmiršau tą praeitį, bet suradau daug pažįstamų, draugų, bičiulių. Mums teko kurti ir kariuomenę, ir Šaulių sąjungą, ir nuo to laiko mes, nepažįstami žmonės, susipažinom ir po šiai dienai bendraujam, prisiminė atsargos majoras Antanas Burokas. Renkami 1991 metų dokumentai, sąrašai, nes tada jie buvo sudeginti, kad nepatektų į priešų rankas. Taip pat visą to meto istorinį paveldą, liudininkų atsiminimus, valstybės archyvo medžiagą, vaizdo, garso įrašus siekiama susisteminti ir perkelti į elektroninę erdvę.
© 2010 XXI amžius
|