Paminklas partizanams
Rimvydas Žiemys,
Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys
|
Gėles prie atidengto paminklo
padeda kpt. Rytis Matulevičius
ir kpt. Mindaugas Četavičius
|
|
Pranešimą apie partizaninį
judėjimą ir Opšrūtų įvykius
perskaitė istorikas Jonas Gustaitis
|
Opšrūtuose, prie VilkaviškioPilviškių kelio,
R.Vilkaitienei priklausančiame sklype, prisimindamas laisvės kovas
ir pagerbdamas Lietuvos partizanus, Lietuvos kūrėjų savanorių sąjungos
Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyrius pastatė paminklą
Opšrūtų akcijai atminti. Paminklas primena, kad 1947 m. lapkričio
mėnesį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai sunaikino
ginkluotų sovietų kolonistų atsparos punktą Opšrūtuose ir pristabdė
Lietuvos kaimų kolonizavimą.
Lapkričio 12-ąją, nepaisydami žvarbaus vėjo ir
lietaus, į atidengimo iškilmes susirinko opšrūtiečiai, kariškiai,
rajono mokyklų moksleiviai bei kiti, neabejingi savo krašto istorijai
žmonės. Tiesa, nors paminklo atidengimas nepasirodė svarbus įvykis
Vilkaviškio rajono vadovams, paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo
Marijampolės savivaldybės mero patarėjas Albinas Mitrulevičius bei
atstovė ryšiams su visuomene Danguolė Micutienė.
Sugiedojus Tautišką giesmę pranešimą apie partizaninį
judėjimą ir Opšrūtų įvykius perskaitė istorikas Jonas Gustaitis.
Pranešėjas pabrėžė, kad Laisvės kovotojų karta laikėsi amžino įsipareigojimo:
Atiduok Tėvynei, ką privalai. Ginkluotas pasipriešinimas buvo
suaugęs su Tauta ir tai nulėmė jo mastą. Jei moderniuose kraštuose
paprastai tokiame pasipriešinime dalyvauja 12 proc. visos tautos
gyventojų, tai Lietuvoje dalyvavo 4 proc. ir jam prilygo tik Vakarų
Ukrainoje vykęs pasipriešinimas. Nors prieš partizanus buvo mesta
reguliarioji okupanto kariuomenė, kuri pasklido po visą Lietuvą,
partizanai gynė tautą nuo sovietinio genocido ir palaikė Nepriklausomybės
atgavimo viltį.
Pranešėjo teigimu, 19461948 metai buvo jėgų konsolidavimo
laikotarpis. 1945 metais žuvo daug partizanų, ypač vadų, todėl reikėjo
keisti taktiką. Tai buvo pats kruviniausias ginkluoto pasipriešinimo
laikotarpis partizaniniam judėjimui slopinti buvo mesta dar 15
tūkstančių ypatingos paskirties okupanto karių. Partizanai pradėjo
veikti 520 žmonių grupelėmis, turėjo gerai įrengtas slėptuvės ir
atlikę operaciją skubiai pasitraukdavo.
Opšrūtų kaime vokiečių paliktuose ir į Sibirą
ištremtų žmonių ūkiuose buvo apgyvendinta apie 30 kolonistų šeimų,
nelojalių Lietuvos nepriklausomybei. Šios šeimos ne kartą buvo įspėtos
per vieną mėnesį pasitraukti iš užimtų sodybų istorikas rodė archyvinį
dokumentą. Perspėjimas buvo išplatintas net kelis kartus. Taigi
už vėliau vykusius įvykius atsakingi kolaborantai ir okupantai,
pasmerkę tas šeimas.
Operaciją vykdė 70-ies partizanų būrys, kuriam
vadovavo Vincas Štrimas-Šturmas. Kalbėtojas taip pat paaiškino ir
kitas įvykių aplinkybes. Antai, MGB Pilviškių valsčiaus viršininkas
leitenantas Novikovas sudarė 18 kaimo aktyvistų būrį, ginkluotą
šautuvais ir rankiniu kulkosvaidžiu. Spalio švenčių išvakarėse tas
būrys buvo pastiprintas šešiais gerai ginkluotais aktyvistais, buvo
pravesti susirinkimai. Ginkluoti kolonistai terorizavo Opšrūtų žmones,
gaudė jiems neįtikusius nepažįstamus žmones ir perdavinėjo juos
Vilkaviškio emgebistams. Ginkluoti aktyvistai būdami girti du kartus
(spalį ir lapkritį) pradėjo betikslį šaudymą. Taigi, nesant kitos
išeities, 1947 m. lapkričio 11 dienos 23 valandą partizanai pradėjo
operaciją. Operacijos metu visi ūkiai, kuriuose buvo laikomi ginklai,
apsupti, šeimos likviduotos, namai sudeginti. Iš viso žuvo 31 žmogus,
13 sužeistų. Visos aukos rusų tautybės. Beje, gandus, kad partizanai
neva į ugnį mėtė vaikus, istorikas kategoriškai paneigė. Jis atkreipė
dėmesį, kad net archyvuose rastuose MGB dokumentuose nėra apie tai
nė menkiausios užuominos. Pikti žmonės skleidžia gandus, o kvailiai
juos platina, sakė J.Gustaitis. Jis taip pat citavo Čerčilį:
Kai žmonės ateina kovoti dėl savo gyvybių, jie nelinkę sveikinti
tų, kurie ateina jų žudyti.
Lietuvos šaulių sąjungos 4-osios rinktinės Marijampolės
skyriaus šauliams atidengus paminklą, jį pašventino karo kapelionas
majoras Saulius Kasmauskas. Nuaidėjus salvėms, susirinkusiems sveikinimo
žodį tarė atkurtos Tauro apygardos partizanų vadas atsargos kapitonas
Vytautas Raibikis. Jis susirinkusiems papasakojo, kad Opšrūtuose
sovietiniai okupantai įsteigė ginkluotą stribų būrį, kuriam apie
pusantrų metų nemokėjo atlyginimo. Stribams buvo pasakyta, kad juos
maitins ginklas, tad pastarieji atvirai plėšikavo, o tiems, kurie
mėgino priešintis, buvo grasinama Sibiru.
Iškilmėse buvo perskaitytas Seimo nario Juliaus
Dautarto, turinčio sąsajų su Opšrūtais, sveikinimas. Seimo narys
renginio organizatoriams padėkojo už kilnius siekius propaguojant
ir puoselėjant Lietuvai reikšmingų įvykių minėjimo tradicijas ir
palinkėjo sėkmės svarbiuose ir Lietuvai reikalinguose darbuose.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų Savanorių sąjungos
centro valdybos narys atsargos majoras Arūnas Stašaitis papildė
istoriko J. Gustaičio pranešimą, priminęs tuometinę istorinę situaciją
ir tarptautines konvencijas. Be to, jo teigimu, partizanai vadovavosi
karo teise ir atakavo ne civilius žmones, o kombatantus. Kolonistai
buvo ginkluoti, o paėmęs į rankas ginklą kolonistas tampa kombatantu
ir kita kovojanti šalis įgauna teisę atakuoti.
Renginyje taip pat kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos
vadas pulkininkas Antanas Plieskis, Pilviškių seniūnas Vytautas
Judickas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atsargos
majoras Algimantas Samuolis.
Renginio pabaigoje savo darbus, skirtus Opšrūtų
įvykiams, perskaitė Kybartų gimnazijos moksleivė Greta Ališauskaitė
ir Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos moksleivė Silvija
Pečiulytė. Mergaitėms TS-LKD Vilkaviškio skyriaus atstovai įteikė
padėkas ir po LPKTS Vilkaviškio skyriaus išleistą knygą Mes sugrįžom...
Knygomis buvo apdovanoti ir žemės savininkai Vilkaičiai, paminklo
meistras V. Špakauskas bei istorijos mokytoja Dalia Uldinskienė,
konsultavusi moksleives.
Opšrūtai, Vilkaviškio rajonas
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|