|
Violetinės revoliucijos aidai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje įsigalėjo ne tik ekonominė ir politinė krizė akivaizdžiai regima, ko gero, dar grėsmingesnė socialinė ir vertybių krizė. Kosmetines reformos teigiamų rezultatų neduoda jos tėra manipuliacija. O kai kurios reformos ypač švietimo ir mokslo sistemos reforma yra žalingos ir kenkia daugelio piliečių interesams. Lietuvoje dominuojanti ir kriminaliniais būdais pralobusi oligarchų klasė neliečiama, ji išsaugojo neteisėtai užgrobtus turtus ir didžiulę politinę įtaką. Oligarchų klasei ir jos parankiniams kriminaliniam elitui labai nepatinka aktyvėjanti pažangių politikų, visuomenės veikėjų ir juos palaikančių piliečių veikla. Jie juos vadina violetine minia, neva siekiančia sukelti sumaištį Lietuvoje. Tačiau monopolinio kapitalizmo struktūras valdantys oligarchai ir juos remiantys korumpuoti politikai patys sukėlė sumaištį jie nuskurdino šalį, įsuko didžiulės korupcijos ratą. Šiuo metu atsiranda vis daugiau žmonių, pasiryžusių įsitraukti į aktyvią politinę veiklą ir kovoti prieš Lietuvoje įsigalėjusią melo ir klastos sistemą korupcinę kleptokratiją. Teisėja Neringa Venckienė dar spalio mėnesį pareiškė ketinanti įsitraukti į aktyvią politinę veiklą, prieš porą dienų tą patį pakartojo kunigas Jonas Varkala. Dvasininkijos atstovai įsitraukdavo į politinę veiklą lemtingais Lietuvai momentais. XIX amžiuje kunigas Antanas Mackevičius tapo vienu iš 1863 metų sukilimo vadovų, kovojo sukilėlių gretose, vėliau buvo suimtas ir carinės valdžios įsakymu nužudytas. Po 1940 metų sovietinės okupacijos daug kunigų įsitraukė į antisovietinę veiklą, už tai buvo žudomi, persekiojami, uždaromi į kalėjimus. O šiuo metu apie teisinę valstybę svaičiojantys elito veikėjai kūrio ir sabatausko tipo teisininkai, gaivenio tipo žurnalistai ir panašūs tarnauja savo šeimininkams šešėlinių klanų lyderiams. Dabartinę Lietuvos padėtį taikliai įvertino poetas Justinas Marcinkevičius: Pavirtome kažkokia mase ant demokratijos griuvėsių.
|
|
TS-LKD suvažiavimas: mes dirbame valstybei
Krizė įveikta, valstybėje atsirado daugiau tvarkos ir padorumo, tačiau visuomenė, kamuojama nevisavertiškumo komplekso, nenori matyti šviesios krašto ateities. Ką daryti, kad tauta atgautų tikėjimą savo jėgomis, neiškryptų iš tiesios vakarietiškos magistralės? Apie tokius teigiamus valstybės valdymo momentus ir negatyvius visuomenės reiškinius konstatavo šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose į suvažiavimą susirinkusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Patvirtinusi programinį dokumentą, partija prisiėmė vedlio vaidmenį einant naujos vilties ir pasitikėjimo politikos link. TS-LKD lyderis premjeras Andrius Kubilius iš tribūnos rėžė šūkius: Suvaldėme krizę, sukursime ir Lietuvos sėkmę. Apžvelgdamas dvejų metų partijos buvimo valdžioje rezultatus premjeras pirmiausia džiaugėsi gerėjančiais ekonomikos rodikliais. Pasak A. Kubiliaus, krizės duobė jau yra už mūsų (nors po kelių dienų buvo pranešta apie 2,5 mlrd. litų Sodros skylę), tačiau dar reikės laiko, kol tai pajus Lietuvos piliečiai. Šiandien galime drąsiai užduoti sau klausimus ir nesigėdydami į juos atsakyti. Ar mes įgyvendinome teisingą krizės įveikimo politiką? Iš esmės taip. /.../ Ar žmoniškai padėkojome žmonėms už tai, kad jie atlaikė ir išgyveno šį sunkmetį? Dar ne. Nykstant verslui, didėjant nedarbui, augant emigracijai, premjeras užmerkia akis ir regi rožinius vaizdus: Valstybėje atsiranda vis daugiau tvarkos ir padorumo. Premjeras pareiškė, jog energetikoje šiuo metu vykdomi tokie darbai, kuriuos pagal svarbą galima prilyginti stojimui į Europos Sąjungą ir NATO. Esą būtent konservatorių darbai energetikoje leidžia geriausiai įgyvendinti garsiąją Rusijos sulaikymo strategiją. A. Kubilius teigė, kad po Sovietų Sąjungos griūties išlikusi energetinė imperija nenori pasiduoti ir žadėjo ją įveikti.
|
|
Naujas Sąjūdis?
Mokslų akademijoje antradienio vakarą susirinkę mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai tvirtino nebegalį tylėti ir taikstytis su šios dienos visuomenės padėtimi valstybės valdyme. Šalies valdžia atsiribojo nuo žmogaus, o valstybę valdo nebe tauta ar jos atstovai, bet partijos, nebepaisančios piliečių interesų. Susirinkimo dalyviai vylėsi, jog šis susibūrimas gali tapti užuomazga jėgos, galinčios pakeisti šalyje susidariusį politinį chaosą. Prieš daugiau nei 20 metų susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis irgi prasidėjo nuo diskusijų klubo. Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje į diskusiją Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai? susirinkę akademinės visuomenės, kultūros, meno, studentijos atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai atvirai kalbėjo apie tai, kad prieš dvidešimtmetį iškovotos nepriklausomybės labui padėti demokratiniai pamatai šiandien neduoda lauktų rezultatų, o realybė pasižymi tik išaugusiomis socialinėmis problemomis, dėl kurių kyla tautos išnykimo pavojus.
|
|
|