Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kardinolų kolegijos susitikimas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Naujasis kardinolas Miuncheno arkivyskupas Reinhardas Marksas popiežiui Benediktui XVI dovanoja statulėlę

Popiežius pasitiki naujaisiais kardinolais

Kelias dienas Vatikane truko svarbiausią bažnytinį titulą turinčių hierarchų – kardinolų susitikimas, vadinamoji konsistorija, kurios metu buvo priimti nauji Kardinolų kolegijos nariai, aukotos Kristaus Karaliaus sekmadienio šv. Mišios ir aptartos Bažnyčios gyvenimo aktualijos. Renginys baigtas lapkričio 22 dieną Pauliaus VI konferencijų salėje, popiežiui Benediktui XVI audiencijoje pasveikinus 24 naujus kardinolus iš keturių kontinentų ir jų artimuosius bei gausias tėvynainių delegacijas. Kalbėdamas jų gimtosiomis italų, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, portugalų ir lenkų kalbomis, Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad tikintieji palaikys savo ganytojus maldomis, kad šie ištikimai atliktų atsakingą tarnystę Evangelijos ir visos Dievo tautos gerovei.

Latvijos kardinolui – 80

Mindaugas BUIKA

Rygos arkivyskupas emeritas kardinolas Janis Pujatas

Ganytojiška tarnystė ir liudijimas

Latvijos kardinolui Janiui Pujatui, Rygos diecezijai vadovavusiam beveik visus du pastaruosius posovietinio laikotarpio dešimtmečius, sukako 80 metų. Birželio mėnesį, kai ganytojas dėl amžiaus atsistatydino iš ordinaro pareigų, Latvijos prezidentas Valdis Zatleris padėkos laiške jam rašė: „Jūs vadovavote Rygos arkivyskupijai nuo šalies nepriklausomybės atstatymo laikų, suteikdamas svarbią dvasinę paramą Latvijos gyventojams, jiems primindamas istorinį krikščionybės vaidmenį, stiprindamas tautos moralinius pagrindus.“ 2000 metų lapkritį kardinolo J. Pujato pastangomis Latvija tapo pirmąja pokomunistinio Baltijos regiono valstybe, pasirašiusia tarptautinę sutartį su Šventuoju Sostu ir taip įteisinusia Katalikų Bažnyčios veikimo sąlygas.

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena 

Kariuomenė pasirengusi vykdyti savo uždavinius

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius Loretos Keršytės nuotrauka

Šiais metais minimos 92-osios atkurtos Lietuvos kariuomenės metinės. 1918 m. lapkričio 23-oji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena, nes tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.

Apie Lietuvos kariuomenės aktualijas ir jos veiklą kalbamės su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi.

Advento aušroje

Kun. Vytenis Vaškelis

Advento pirmojo sekmadienio Evangelijos pradžia – Jėzaus palyginimas: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant“ (Mt 24, 37). Kodėl Kristus savo antrąjį atėjimą sugretina su Lamecho sūnumi Nojumi, kuris gyveno Artimųjų Rytų II prieškristiniu laikotarpiu, tai yra apie 1056 metais po pasaulio sukūrimo?

Po pirmųjų tėvų nuopuolio, žmonių moralinis gyvenimas taip buvo darkomas nuodėmių, kad Dievas leido išsiliejusio tvano vilnyse nuskęsti daugeliui žmonių. Kai tvanas užliejo žemės plotus, išsigelbėjo tik teisusis Nojus, jo artimieji ir visų rūšių gyvūnijos atstovai, nes visi jie buvo įėję į saugų laivą – arką (maždaug 156 m ilgio, 26 m pločio ir 16 m aukščio), kurią Nojus ir jo bendraminčiai ilgai statė, kaip buvo nurodęs pats Dievas (Pr 6, 13–22).

Pagerbti ir įprasminti rezistencijos signatarų siekiai

Laima MACYTĖ

Miknių-Petrėčių sodyba, kurioje buvo Lietuvos partizanų Vyriausiosios vadovybės vadavietė

Lapkričio 22 dieną, Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, Minaičiuose (Radviliškio r.), Miknių-Petrėčių sodyboje atidengtas ir pristatytas visuomenei Lietuvos partizanų Vyriausiosios vadovybės vadavietės bunkeris-memorialas, kuriame buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija.

Istoriją prisimenant

Paminklas partizanams

Rimvydas Žiemys,

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys

Gėles prie atidengto paminklo padeda kpt. Rytis Matulevičius ir kpt. Mindaugas Četavičius

Opšrūtuose, prie Vilkaviškio–Pilviškių kelio, R.Vilkaitienei priklausančiame sklype, prisimindamas laisvės kovas ir pagerbdamas Lietuvos partizanus, Lietuvos kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyrius pastatė paminklą Opšrūtų akcijai atminti. Paminklas primena, kad 1947 m. lapkričio mėnesį „Tauro“ apygardos „Žalgirio“ rinktinės partizanai sunaikino ginkluotų sovietų kolonistų atsparos punktą Opšrūtuose ir pristabdė Lietuvos kaimų kolonizavimą.

Bendruomenėse

Pašventino medžiotojų vėliavą

Vytautas ŠATEIKIS

Medžiotojai su kun. Eduardu Steponavičiumi ir pašventinta vėliava prie Vaitimėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios

Ankstyvą lapkričio 6-osios šeštadienio rytą į Vaitimėnų (Tauragės r.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią rinkosi medžiotojai. Šioje bažnytėlėje, pastatytoje 1935 metais, buvo aukojamos šv. Mišios Huberto, medžiotojų globėjo ir užtarėjo pas Dievą, garbei. Šį šventinį susitikimą organizavo vietos medžiotojų būrelio „Medelynas“ pirmininkas Vladas Girskis. Jo rūpesčiu prižiūrima ir tvarkoma ši jauki bažnytėlė. Šv. Mišias aukoti svečio teisėmis buvo pakviestas Upynos (Šilalės dekanatas) klebonas kun. Eduardas Steponavičius. Klebonas šv. Mišių pradžioje pakvietė prisiminti mirusius „Medelyno“ medžiotojų būrelio narius. Pamoksle klebonas papasakojo apie šv. Hubertą: „Gimė Hubertas kilmingoje šeimoje 655 metais. Frankų valstybėje, dabartinėje Belgų teritorijoje. Jo vardas reiškia „garsėjąs išmintim“. Nuo mažens su tėvu vykdavo į medžiokles, o būdamas 14 metų išgelbėjo savo tėvą. Po vedybų gyveno tipišką aristokrato gyvenimą, tačiau po žmonos mirties pateko į blogų draugų riterių draugiją, kuri ieškojo džiaugsmo lėbavimuose ir žiauriose laukinėse medžioklėse. Tai tęsėsi iki 695 metų. Tada, pasak legendos, atsitiko tai, kas pakeitė Huberto gyvenimą iš esmės. Sykį, šventadienį, Hubertas kartu su draugais išjojo į Ardėnus – kalnuotą miškų ir pievų kraštą medžioti elnių. Riterių kavalkadai akimirką pasirodė didžiulis elnias. Hubertas nujojo paskui žvėrį. Persekiojimas tęsėsi ne vieną valandą, bet elnias nerodė jokių nuovargio ženklų. Staiga žvėris sustojo. It įbestas sustojo ir Huberto žirgas, tarsi suakmenėjo jį lydintys šunys. Medžiotojas išvydo tarp dešimtašakių elnio ragų vainiko švytintį kryžių. Elnias prakalbo žmogaus balsu: „Hubertai! Hubertai! Kodėl drumsti žvėrių ramybę šventą dieną? Kodėl nesirūpini savo sielos išganymu?“ Hubertas nulipo nuo arklio, atsiklaupė ir paklausė: „Ką man daryti?“ Elnias atsakė: „Važiuok į Mastrichtą pas mano tarną Lambertą. Jis pasakys, kaip toliau tau elgtis“. Šis įvykis taip pakeitė Huberto gyvenimą, kad jis atsisakė tarnybos dvare, įstojo į vienuolyną ir 700 metais buvo konsekruotas vyskupu. Pagarsėjo kaip uolus krikščionybės skelbėjas ir jam dar gyvam esant imtas vadinti Ardėnų apaštalu. Mirė 727 metais, jis yra Lježo (vyskupijos centro, kur vyskupavo), medžiotojų, miškininkų, medžioklinių šunų globėjas. Dėl šakotų elnio su kryžiumi ragų globoja ir metalo apdirbėjus. Jo prašoma išgydyti nuo pasiutligės, vadinamos „šv. Huberto liga“, ir apsaugoti nuo pasiutusių šunų bei nuodingų gyvačių įkandimo. Krikščioniškame mene vaizduojamas dvejopai: kaip vyskupas, bet dažniausiai kaip medžiotojas, klūpantis prieš elnią su kryžiumi tarpuragėje.“

Dievo tarno vyskupo V. Borisevičiaus 100-osios kunigystės metinės

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišių koncelebracijai Telšių Katedroje vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila (centre), dešinėje – vysk. Jonas Boruta, kairėje – kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis

Lapkričio 18 dieną Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko mokslinė konferencija, skirta Dievo Tarno kankinio Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigystės 100-ųjų ir nukankinimo 64-ųjų metinių paminėjimui. Mokslinės konferencijos tema – „Vyskupo V. Borisevičiaus mokymo ir sielovadinio modelio aktualumas šių laikų Bažnyčiai visuomenės kultūrinių ir socialinių iššūkių kontekste“. Tą dieną į Telšių kunigų seminarijos didžiąją aulą rinkosi Telšių vyskupijos kunigai, seminaristai. Kaip įprasta kunigų susirinkimuose, konferencija prasidėjo bendra malda, po kurios konferencijos dalyviams sveikinimo ir įžangos žodį tarė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, po jo konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Mokslinę konferenciją vedė Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. relig. m. mgr. Jonas Ačas.

Džiaugėmės nuveiktais darbais

Ona Seibutienė,

Rokiškio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė

Rokiškėnai meldžiasi Kupiškio bažnyčioje Aldonos RAMANAUSKIENĖS nuotrauka

Lapkričio 7 dieną Rokiškio šv. Mato bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Gyvojo rožinio draugijos narius. Po  šv. Mišių, kaip ir kiekvieną sekmadienį, sukalbėję rožinį apie pusantro šimto draugijos narių iš visų dekanato parapijų rinkomės į naujai pastatytą Jaunimo centrą. Dalyvavo kun. kanauninkas Petras Žiukelis ir vikaras kun. Audrius Vogulis. Obelių parapijos Gyvojo rožinio nariai parodė muzikinę programėlę apie Švč. M. Mariją, giedojo Obelių ir Žiobiškio choristai.

Įteikti slaugos ir sielovados kursų baigimo pažymėjimai

Bronius VERTELKA

Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dekanas Vytautas Paliukas bei prodekanė Laima Užaitė kalbasi su „Lietuvos Caritas“ atstove Jūrate Matikoviene (centre)

Spalio 8-ąją Panevėžio kolegijos Didžiojoje auditorijoje buvo įteikti slaugos ir sielovados kursų baigimo pažymėjimai, kurių savininkais tapo 23 panevėžiečiai.

Iškilmės prasidėjo netradiciškai – pirmiausia buvo parodytas šypsenų ir plojimų sulaukęs spektakliukas, kurį režisavo savanorė Daiva Svirelienė, o vaidmenis atliko jos bendraminčiai. Tai, kas buvo suvaidinta, gali atsitikti gydytojo, slaugytojo ar savanorio kasdieniniame darbe.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Su 60-mečiu pasveikino dekaną

Kanauninkas Jonas Paulauskas su bažnyčios choro vyrų grupe

 Gargždai. Lapkričio 7-ąją, sekmadienį, į Sumos šv. Mišias žmonės rinkosi su gėlėmis. Mat lapkričio 10-ąją parapijos klebono Gargždų dekanato dekano kanauninko Jono Paulausko 60-metis.

Kanauninkas J. Paulauskas  gimė 1950 m. lapkričio 10 dieną Centralnij Chazan kaime, Sibire. 1957 metais su tėvais iš tremties sugrįžo į Tauragę. 1970 metais buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, grįžęs dirbo Tauragės MSV. 1974 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1979 m. gegužės 27 dieną įšventintas kunigu. Padirbęs keliose parapijose vikaru, 1988 metais iš Papilės klebono pareigų buvo paskirtas Gargždų parapijos klebonu. Čia teko ne tik klebono, bet ir statybininko pareigos, nes parapija turėjo tik mažą medinė bažnytėlę. 1989 metais buvo pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo, o per 1992 m. Kalėdas vyko bažnyčios konsekracija. Gargždų parapijos klebonas keletą metų aptarnavo Jokūbavo parapiją ir rūpinosi ten pradėtos statyti bažnyčios užbaigimu. Kapitaliai atnaujintos Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia, Vėžaičių šv. Kazimiero šventovė, kurios rektorius yra kan. Jonas Paulauskas. 2001 lapkričio 6 dieną Telšių vyskupas Antanas Vaičius jam suteikė kanauninko titulą, 2003 metais kan. J. Paulauskui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, o 2009 metais kanauninkas paskirtas naujo Gargždų dekanato dekanu.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Koncertas bažnyčioje

Bagotosios klebonas kun. Juozas Fakėjavas už koncertą dėkoja solistui Mindaugui Jankauskui ir Gražinai Zalatorienei

Bagotoji. Lapkričio 1 dieną pilnutėlėje bažnyčioje po šv. Mišių vyko klasikinės muzikos koncertas, skirtas Visų Šventųjų šventei. Solistas tenoras Mindaugas Jankauskas (jam akomponavo Gražina Zalatorienė) yra dainavęs Čikagos lietuvių pastatytoje Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“ (2006 m.), V. Ullmanno operos „Der Kaiser von Atlantis“ („Atlantidos imperatorius“) pastatyme Hamburgo (Vokietija) operos teatre sukūrė Kareivio vaidmenį. 2010 metais M. Jankauskas „Atlantidos imperatorių“ dainavo Miunsterio (Vokietija) teatre. Esame labai dėkingi tiek atlikėjams, tiek gausiai susirinkusiems parapijos žmonėms ir jos svečiams.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Knygos pristatymas

Gėlės knygos autoriui kun. Ignui Plioraičiui

Bagotoji. Lapkričio 7 dieną, sekmadienį, po šv. Mišių Bagotosios bažnyčioje vyko kun. Igno Plioraičio knygos „Atėjom ir ėjom“ pristatymas. Renginyje dalyvavo kun. Tadas Vallianas, prof. Ričardas Viktoras Ulozas, daug prisidėjęs prie šios knygos išleidimo, kun. I. Plioraičio klasės draugas Vytautas Puskunigis su žmona, bendraklasė Zita Puišytė-Kazlauskienė ir gausus būrys parapijos žmonių bei jos svečių.

Ką reiškia būti kataliku šiandien

Aušra Adomavičiūtė,

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja

Seminaro vedėjai: tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė ir Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas

Lapkričio 11 dieną Lazdijų Šv. Onos parapijoje prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ mokymai „Tvirtas žingsnis link savanorystės“, skirti ugdyti „Caritas“ savanorius ir parapijos bendruomenės narius.

Pirmąjį seminarą „Ką reiškia būti kataliku šiandien?“ vedė Marijampolės dekanato Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė.

Padėti stokojantiems ir vargstantiems

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūte pasakoja apie organizacijos veiklą

Lapkričio 7 dieną Alytaus dekanato Rumbonių Švč. Trejybės parapijos namuose vyko susitikimas su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūte bei „Lietuvos Caritas“ programos „Kalinių globa ir reintegracija“ socialine darbuotoja, edukologijos magistre Dalia Griūnaite.

A. Adomavičiūtė kalbėjo apie Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ misiją – įvairiais būdais padėti pagalbos stokojantiems ar kitokius sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Buvo pristatyta pagrindinė šios religinės bendrijos veikla bei jos vykdomi projektai ir programos. Vykdant projektus Kalvarijos vaikų dienos centras „Žiniukas“ ir pagalbos centras „Rūpintojėlis“ Marijampolėje nemokamai teikia socialinio pobūdžio ir psichologines paslaugas vaikams ir suaugusiems. Programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ tikslas – padėti vaikams, kurie jaučiasi emociškai nesaugiai namuose, mokykloje, gatvėje, kurie yra vieniši ir patiria sunkumų. Šeimų ugdymo programa „Linas“ skirta darbui su rizikos grupės vaikais iš probleminių šeimų. Programa „Savanorių mokymai“ skirta ugdyti „Caritas“ savanorius ir aktyvius parapijų bendruomenių narius, parapijų lyderius, gebančius atnaujinti esamas bei suburti naujas karitiečių grupes.

Stasio Šalkauskio jubiliejams artėjant

Dail. Julija ŠALKAUSKIENĖ. Stasio Šalkauskio portretas

Gruodžio 2 dieną Šiauliuose vyks minėjimas-konferencija – įžanga į ateinančių metų Stasio Šalkauskio jubiliejus: 125 metai nuo jo gimimo, 70 metų nuo jo mirties ir 10-tos Stasio Šalkauskio vardo premijos skyrimo (premija įteikiama per gimtadienį – gegužės 16 dieną). Premija visuomenės siūloma ne tik už kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą, bet ir už S. Šalkauskio idėjų skleidimą.

„Violetinės revoliucijos“ aidai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje įsigalėjo ne tik ekonominė ir politinė krizė – akivaizdžiai regima, ko gero, dar grėsmingesnė socialinė ir vertybių krizė. Kosmetines reformos teigiamų rezultatų neduoda – jos tėra manipuliacija. O kai kurios reformos – ypač švietimo ir mokslo sistemos reforma – yra žalingos ir kenkia daugelio piliečių interesams. Lietuvoje dominuojanti ir kriminaliniais būdais pralobusi oligarchų klasė neliečiama, ji išsaugojo neteisėtai užgrobtus turtus ir didžiulę politinę įtaką. Oligarchų klasei ir jos parankiniams – kriminaliniam elitui – labai nepatinka aktyvėjanti pažangių politikų, visuomenės veikėjų ir juos palaikančių piliečių veikla. Jie juos vadina „violetine minia“, neva siekiančia sukelti sumaištį Lietuvoje. Tačiau monopolinio kapitalizmo struktūras valdantys oligarchai ir juos remiantys korumpuoti politikai patys sukėlė sumaištį – jie nuskurdino šalį, įsuko didžiulės korupcijos ratą. Šiuo metu atsiranda vis daugiau žmonių, pasiryžusių įsitraukti į aktyvią politinę veiklą ir kovoti prieš Lietuvoje įsigalėjusią melo ir klastos sistemą – korupcinę kleptokratiją. Teisėja Neringa Venckienė dar spalio mėnesį pareiškė ketinanti įsitraukti į aktyvią politinę veiklą, prieš porą dienų tą patį pakartojo kunigas Jonas Varkala. Dvasininkijos atstovai įsitraukdavo į politinę veiklą lemtingais Lietuvai momentais. XIX amžiuje kunigas Antanas Mackevičius tapo vienu iš 1863 metų sukilimo vadovų, kovojo sukilėlių gretose, vėliau buvo suimtas ir carinės valdžios įsakymu nužudytas. Po 1940 metų sovietinės okupacijos daug kunigų įsitraukė į antisovietinę veiklą, už tai buvo žudomi, persekiojami, uždaromi į kalėjimus. O šiuo metu apie teisinę valstybę svaičiojantys „elito“ veikėjai – kūrio ir sabatausko tipo teisininkai, gaivenio tipo žurnalistai ir panašūs tarnauja savo šeimininkams – šešėlinių klanų lyderiams. Dabartinę Lietuvos padėtį taikliai įvertino poetas Justinas Marcinkevičius: „Pavirtome kažkokia mase ant demokratijos griuvėsių“.

Naujas Sąjūdis?

Mokslų akademijoje antradienio vakarą susirinkę mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai tvirtino nebegalį tylėti ir taikstytis su šios dienos visuomenės padėtimi valstybės valdyme. Šalies valdžia atsiribojo nuo žmogaus, o valstybę valdo nebe tauta ar jos atstovai, bet partijos, nebepaisančios piliečių interesų. Susirinkimo dalyviai vylėsi, jog šis susibūrimas gali tapti užuomazga jėgos, galinčios pakeisti šalyje susidariusį politinį chaosą. Prieš daugiau nei 20 metų susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis irgi prasidėjo nuo diskusijų klubo. Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje į diskusiją „Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai?“ susirinkę akademinės visuomenės, kultūros, meno, studentijos atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai atvirai kalbėjo apie tai, kad prieš dvidešimtmetį iškovotos nepriklausomybės labui padėti demokratiniai pamatai šiandien neduoda lauktų rezultatų, o realybė pasižymi tik išaugusiomis socialinėmis problemomis, dėl kurių kyla tautos išnykimo pavojus.