|
Ar vienas klebonas atsakingas už parapijos ūkinę ir finansinę padėtį?
Lapkričio 22 dieną Kauno dienoje pasirodęs Aušros Garnienės straipsnis, kurį užsakė vienos kaunietės piktas skambutis į redakciją, sujaudino Kauno Prisikėlimo bažnyčios Pastoracinės tarybos narius bei daugelį parapijiečių.
Pirmiausia, nesuprantame, kuo dėtas bažnyčios šildymas ir klebono kelionės? Juk į piligriminę kelionę būtinai turi vykti kunigas, kurį samdo kelionių agentūra ir apmoka jo kelionės išlaidas. Antra, papiktino straipsnio anotacijoje parašytas sakinys parapijiečiai piktinasi. Įdomu, su keliais parapijiečiais autorė kalbėjosi, juk straipsnyje kelis kartus cituojamos vienos paskambinusios kaunietės mintys.
Pastoracinės tarybos nariai įpareigojo mane, kaip Ekonominės sekcijos pirmininką, pasidalyti mintimis ne dėl sensacijos ieškančios autorės straipsnio, bet tam, kad paaiškinčiau tikintiesiems, kaip mūsų parapijoje organizuojama ūkinė bei finansinė veikla, nes kaip vykdoma pastoracija visi akivaizdžiai mato.
2002 m. balandžio 22 dieną klebonu į mūsų parapiją buvo paskirtas dabartinis mons. V. Grigaravičius. Visi žinome, kokį palikimą gavo naujasis bažnyčios klebonas (jau nekalbant apie finansinius įsiskolinimus!): Tautos šventovė kaip vaiduoklis stūksojo už aukštos tvoros ir surūdijusių vartų, o Mažoji bažnyčia iš išorės buvo padengta baltu tinku, papilkėjusiomis sienomis, duobėtu šventoriumi. Tautos šventovė jau 2004 m. gruodžio 26 dieną buvo konsekruota, o Mažoji bažnyčia 2006 metais iš pagrindų renovuota, 2008 metais joje įrengti visiškai nauji klauptai, o šią vasarą gražiai sutvarkytas šventorius.
Naujasis klebonas subūrė veiklią Pastoracinę tarybą, kurią sudaro medikai, mokytojai, mokyklos direktorius, gimnazijos direktorės pavaduotoja, aukštųjų mokyklų dėstytojai, vienuolės, informacinių technologijų specialistai. Visi pasiskirstę darbo barais. Apie Pastoracinės tarybos darbo sekcijas, jų funkcijas bei veiklą galima pasiskaityti laikraštyje Prisikėlimas (2010 m. rugpjūčio mėn. Nr. 92), internetinėje Prisikėlimo svetainėje www. Prisikelimas.lt.
Kadangi interneto portaluose didžiausią diskusiją sukėlė finansai, tai plačiau nušviesiu Ekonominės sekcijos veiklą. Noriu atkreipti dėmesį, kad tikinčiųjų aukas skaičiuoja trys tarybos nariai, fiksuoja aktu, kuris patvirtinamas parašais. Surinktų aukų suma per mėnesį sudaro apie 12.000 litų ir visos lėšos skiriamos bažnyčiai išlaikyti (apmokėti už komunalines paslaugas, tarnautojų algoms, einamajam remontui). Bažnyčios šildymui per vieną žiemos mėnesį apmokėti reikėtų apie 30 000 litų, o didelėje bažnyčios erdvėje šildymas menkai pasijustų.
Kiekvienas klausimas, susijęs su finansais (pirkimas, pardavimas, statybos, remontas), svarstomas Ekonominėje sekcijoje, o po to pateikiamas Pastoracinei tarybai, kuri atviru balsavimu ir balsų dauguma priima galutinį sprendimą. Visos išlaidos, susijusios su statybomis, renovacija, buvo aptartos ir priimti sprendimai protokoluoti. Kasmet parapijos buhalterė pateikia Pastoracinei tarybai metinę finansinę ataskaitą, posėdyje apsvarstomas būsimųjų metų biudžetas. Be to, sausio mėnesį visuotiniame parapijos susirinkime visos organizacijos pateikia tikintiesiems veiklos ataskaitas tarp jų ir finansinę.
Paskutinis Pastoracinės tarybos posėdžio nutarimas žiemos metu aukoti šv. Mišias Tautos šventovės kolumbariume buvo priimtas iš geranoriškų paskatų, siekiant tikintiesiems sudaryti jaukesnes sąlygas maldai (tai geriau negu didžiulėje erdvėje, kurios realiai neįmanoma apšildyti). Šis nutarimas buvo priimtas balsų dauguma: 15 narių balsavo už tai, kad pirmadieniaispenktadieniais šv. Mišios būtų aukojamos kolumbariume, o keturi nariai Mažojoje bažnyčioje. Eiliniais savaitės dienų vakarais į šv. Mišias susirenka iki 50 tikinčiųjų, kurie laisvai tilptų kolumbariume, kur įrengtas altorius ir viskas, ko reikia šv. Mišių aukai. Šis nutarimas sąmoningai paskelbtas prieš mėnesį, kad tikintieji galėtų pareikšti savo nuomonę. Vieni tikintieji pasidžiaugė šiuo nutarimu, kiti pageidavo, kad šv. Mišios būtų aukojamos Mažojoje bažnyčioje. Kadangi iki šiol ruduo buvo pakankamai šiltas, tai tikinčiųjų pareikštų nuomonių svarstymas buvo atidėtas iki kito posėdžio, numatyto lapkričio 30 dieną.
Pasirodęs tendencingas straipsnis, manau, nei korespondentei, nei dienraščiui garbės nedaro. Tiesiog juokinga, kad paskambinusi bažnyčios lankytoja pageidavo neskelbti pavardės, nes nenori užsitraukti klebono nemalonės. Kiekvienas Pastoracinės tarybos narys atvirai išsako savo nuomonę ir dar negirdėjau, kad kuris nors būtų klebono nemalonėje. Priešingai, mons. V. Grigaravičius kaip reta tolerantiškas žmogus, visa širdimi atsidavęs pašaukimo tarnystei. Greičiausiai tai ir bado akis tiems, kuriems nepriimtina krikščioniškoji moralė, kuriuos valdo puikybė, egoizmas, savanaudiškumas.
Pastoracinės tarybos vardu linkiu klebonui stiprybės, ištvermės ir toliau nuoširdžiai darbuotis Viešpaties vynuogyne.
Paulius Martinaitis,
Pastoracinės tarybos narys, Ekonominės sekcijos pirmininkas,
J. Urbšio katalikiškos mokyklos direktorius
© 2010 XXI amžius
|