Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pokalbių su Popiežiumi knygos bruožai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI po knygos „Pasaulio šviesa. Popiežius, Bažnyčia, laiko ženklai“ su autoriumi Peteriu Zevaldu ir Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininku arkivyskupu Rinu Fizikela

Naujosios evangelizacijos prioritetai

Vatikane pristatyta popiežiaus Benedikto XVI pokalbių su savo tėvynainiu vokiečių žurnalistu Peteriu Zevaldu knyga „Pasaulio šviesa. Popiežius, Bažnyčia, laiko ženklai“ pasižymi realiu šiandienos problemų vertinimu ir optimizmu dėl jų galimo sprendimo per dvasinį atsinaujinimą. Lapkričio 23 dieną keliomis kalbomis publikuotos knygos pristatymo proga vykusioje spaudos konferencijoje kartu su jos autoriumi bei kitais žinomais žiniasklaidos darbuotojais pagrindinį pranešimą skaitė neseniai įkurtos Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela. „Mes iš tikrųjų gyvename epochoje, kuriai labai reikia naujosios evangelizacijos, kurioje viena Evangelija turi būti skelbiama tiek savo didybėje, tiek nesikeičiančiame racionalume ir galioje, kuri peržengia patį racionalumą, kad naujai galėtų daryti įtaką mūsų mąstymui ir supratimui, – citavo Šventojo Tėvo mintis arkivyskupas R. Fizikela. – Svarbu Bažnyčią priimti ne kaip organizaciją, skirtą atlikti įvairiausioms funkcijoms – organizaciniu požiūriu ji lieka ribota, – bet ji, kaip gyvas organizmas, ateina iš paties Kristaus.“ Kaip tik šioje vizijoje Bažnyčia, nors ir sudaryta iš nusidėjėlių, yra pašaukta būti – kaip ir jos Steigėjas – pasaulio šviesa, visos žmonių giminės vienybės ženklas, įrankis gyvenimo esminių dalykų supratimui.

Prisiminti negimę kūdikiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Mišparų homilijoje ragino gerbti ir saugoti kiekvieną pradėtą gyvybę

Įsikūnijimo slėpinio didingumas

Popiežius Benediktas XVI šiemetinio Advento pradžią paženklino beprecedenčiu Maldos budėjimu už pradėtą gyvybę. Šią jo iniciatyvą vigilijomis savo katedrose palaikė viso pasaulio vyskupai, o Lietuvos ganytojai ta proga netgi paskelbė Laišką šeimoms, kurios „visada buvo ir tebėra gyvybės lopšys“. Lapkričio 27-osios vakarą Romos Šv. Petro bazilikoje vadovautų Mišparų homilijoje Šventasis Tėvas ragino gerbti ir saugoti kiekvieną pradėtą kūdikį dar motinos įsčiose, suteikiant jam asmens statusą ir teises. Jis kartu perspėjo šiuolaikinę visuomenę dėl sąžinės užtemimo ir suaugusiųjų egoizmo pasekmių. (Dabar kasmet pasaulyje nužudoma 40–45 milijonai negimusių kūdikių ir tik 5 proc. abortų atliekama dėl medicininių indikacijų.)

Kur dingo baltas Rusijos sniegas?

Robertas Čerškus

Rusijoje spalio mėnesio pabaigoje buvo išleista labai svarbi knyga, skirta šalies mokykloms.  Rusijos premjeras Vladimiras Putinas net pabrėžė, kaip cituoja agentūra „Interfaks“, kad be tų žinių, kurios išdėstytos čia (t. y. toje knygoje – red.), mes nesuvoktume savo šalies ir mums būtų sunku galvoti apie ateitį. Sutinku su tokiu šio įvykio vertinimu. Be šios knygos ne tik rusams, bet, ko gero, ir daugumai civilizuoto pasaulio žmonių būtų sunku suprasti, kas iš tikrųjų yra ta Rytų šalis, kuri dabar vadinasi Rusijos Federacija, o anksčiau vadinosi SSRS. Nėra nei mažiausios abejonės, kad, nežiūrint pasikeitusio pavadinimo bei dar kai kurių detalių, KGB pulkininkas Vladimiras Putinas turėjo omenyje vieną ir tą pačią šalį.

Taisykime Viešpačiui kelią!

Kun. Vytenis Vaškelis

Kalėdų laukimo laikotarpiu tarsi feniksas iš pelenų iškyla Jėzaus šauklys – Jonas Krikštytojas. Jo išskirtinį vaidmenį per atgailą paruošti izraelitus Dievo Sūnaus atėjimui aiškiai nurodė evangelistas Matas: „O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas pasakęs: Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!“ (Mt 3, 3).  

Keliai keliams nelygu. Kuo lygesnis kelio paviršius, tuo lengviau juo judėti. Yra žinoma, kad keli šimtai metų prieš Kristų prie senovės Artimųjų Rytų šventyklų buvo įrengti procesijų keliai (antai neseniai Egipto archeologai Luksore pirmą kartą atrado ir atidengė sfinksų kelią, jungusį Luksoro ir Karnako šventyklas), kuriais senovės egiptiečiai ir babiloniečiai nešdavo savo garbinamų stabų atvaizdus. Tų procesijų keliai buvo prižiūrimi ir lygūs, nes pagoniškų eisenų dalyviai turėjo oriai bei iškilmingai pasiekti šventyklas.

Pagerbtas darbštus klebonas

Antalieptėje, Juknėnuose, Daugailiuose ir Utenoje gražiai paminėtas monsinjoro Petro Baltuškos 80-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Monsinjorą Petrą Baltušką (dešinėje) sveikina Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius, už jo stovi Loreta Alaunienė

Monsinjoras Petras Baltuška, 1954 m. rugsėjo 12 dieną įšventintas į kunigus, vikaravo Palėvenėje, Anykščiuose, Zarasuose, o 1970 m. balandžio 28 dieną paskirtas klebonu į Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kurioje darbuojasi 40 metų, šiuo metu dar aptarnaudamas Antalieptės bažnyčios parapijiečius bei Juknėnų koplyčios tikinčiuosius.

Lapkričio 20 dieną monsinjoras Petras Baltuška minėjo savo 80-metį. Keturias dienas trukę jubiliejiniai renginiai vyko Antalieptėje, Juknėnuose, Daugailiuose, Utenoje.

Tarp lietuvių

Lebeniškiuose sugyvena stačiatikiai ir katalikai

Bronius VERTELKA

Lebeniškių stačiatikių seniūnas Genadijus Chotenovičius

Prie miško prisiglaudęs kadaise buvęs didelis Lebeniškių kaimas šiandien 100 gyventojų nebesurinktų. Didžiausia jo vertybė – stačiatikių Šv. kankinio Nikanoro cerkvė. Ne kartą ją aplankė vagys, duris išlaužė, išnešė vertingiausius daiktus. Dabar duris atverti sugeba tik Genadijus Chotenovičius.

 G. Chotenovičiaus gyvenimo istorija verta storokos knygos. Valdant carui, jo tėvas buvo karo gydytojas, tarnavo prie Rusijos sienos su Persija. Keičiantis valdžioms, patraukė namo. Važiuojant įvyko traukinio avarija, kurios metu buvo kontūzytas ir prarado klausą. Dirbti gydytoju nebeleido. Tada jo tėvas, šventikas, sūnui patarė eiti jo pėdomis. Šis, būdamas tikintis žmogus, žinodamas stačiatikių apeigas, išlaikęs egzaminus tapo šventiku. Paskyrimą į Lebeniškius gavo jau pokario metais. Čia ir mirė. Palaidotas šalia Šv. kankinio Nikanoro cerkvės.

Amatai

Pirmasis nestandartinių baldų gamintojas

Bronius VERTELKA

Stalius Edmundas Alekna

Pelėdnagiuose gyvenantis medžio meistras Edmundas Alekna Kėdainių Šv. Jurgio parapijos „Caritui“ padarė ąžuolinius kubelius rožiniui. Kubelius darė maždaug tris dienas ir atlygio už darbą atsisakė.

E. Alekna yra baigęs buvusią Kauno 4-ąją profesinę technikos mokyklą. Grįžęs iš armijos darė prieškambario baldus. Niekas rajone tada tokių baldų negamino. Pirkti plokščių važiuodavo į Kauną – jų gaudavo per pažintis. Didžiulis deficitas buvo ir faneruotė. Edmundo daryti baldai dešimtmečius stovi kaip nauji.

Savo laiką aukoja kitiems

Bronius VERTELKA

Šv. Jurgio parapijos „Caritas“ vadovė Malenija Pivorienė (kairėje) ir jos pavaduotoja Laimutė Misevičienė

Kėdainių šv. Jurgio parapijos „Caritas“ šiuo metu turi 40 savanorių, tarp kurių penki vyrai ir penkios šeimos.

Spalio 10-ąją, švenčiant Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidus, parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius pašventino parapijos „Caritas“ bažnyčiai dovanotą didįjį rožinį (apie jo meistrą skaitykite 8 puslapyje) ir penkias vėliavas, skirtas atgautos Lietuvos laisvės 20-mečiui. Mintis taip įprasminti Lietuvos laisvės dvidešimtmetį kilo šv. Jurgio parapijos „Caritas“ vadovei Malenijai Pivorienei ir jos pavaduotojai Laimutei Misevičienei. Per atlaidus karitietės tikinčiuosius nustebino naujomis skraistėmis, kokių  neturi nė viena dekanato parapija. Net šešių spalvų šilkinio audinio skraistes dabar turi visos karitietės. Tokios pat skraistės pasiūtos ir jaunimui.

Drūtai laikyk, drūtai stovėki

Nėra kuo didžiuotis

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė postringavo, kad mes, lietuviai, priešindamiesi homoseksualių santykių propagavimui ritamės į viduramžių laikus. „Mokytojai“ reikėtų atsakyti, kad homoseksualių santykių propagavimas veda į barbarų laikus, o niekinti viduramžių moralines vertybes, regis, ją bus paskatinęs „mokslinis komunizmas“.

Romos imperija subyrėjo vien dėl to, kad patricijai, kūrę tą darinį iš dyko buvimo intrigomis, lėbavimu ir sekso žaidimais su berniukais, moraliai išsigimė. Nors kuriant imperiją būta daug optimizmo ir kūrybinių galių, dėl moralinio išsigimimo imperija patyrė griūtį. Panaši lemtis ištiko ir barbaro Aleksandro Makedoniečio galybę, kai karuose susidūrė su persų, armėnų ir kitų tautų kultūromis ir jų moralinėmis vertybėmis.

Mitingas už teisingumą

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kaune, Vienybės aikštėje, vykusio pilietinio mitingo „Teisingumas Lietuvos Respublikoje“ dalyviai Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Lapkričio 27 dieną Kaune, Vienybės aikštėje, įvyko pilietinis mitingas „Teisingumas Lietuvos Respublikoje“. Šiais metais tai jau šeštas stambus pilietinis mitingas, įvykęs Kaune, kurį organizavo judėjimas „Drąsiaus kelias“, judėjimas „Vytis“, Visuomeninė piliečių sąjunga, Tautos ateities forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Gausių šeimų bendrija, Radviliškio jungtinis demokratinis judėjimas, nukentėjusių nuo teisėsaugos asmenų organizacija „Desperacija“. Mitingas truko daugiau kaip valandą, jame dalyvavo apie 500 žmonių. Buvo regima daug Lietuvos ir įvairių pilietinių judėjimų vėliavų, daug plakatų, kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio portretų.

Trys nuopuolio ratai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Aptemusiame Lietuvos ekonomikos horizonte pasirodo pragiedruliai – antradienio popietiniame posėdyje Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2011 metų sausio 1 dienos viešbučiams įvedamas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Tai svarbus nutarimas, leisiantis geriau vystytis turizmo verslui. Viešbučių savininkai jau dabar teigia, kad nuo kitų metų jie mažins kainas – jos mažės nuo 40 iki 100 litų už viešbučio kambario nuomą parai. Be to, pratęstos 9 proc. PVM lengvatos knygoms ir vaistams, artimiausiu metu bus svarstomas ir klausimas dėl lengvatinio PVM tarifo spaudai. Seime artėja ir lemtingas balsavimas dėl pensijų kėlimo nuo 2011 metų pradžios. Tuo tarpu minimalios algos kėlimas atidedamas, teigiama, kad ji gali kilti nuo 2011 metų vasaros. Šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 800 litų iki mokesčių, o „į rankas“ – 670 litų. Kaimyninėje Latvijoje minimali alga kiek didesnė – 720 litų „į rankas“.

Lietuviška spauda naikinama toliau

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kurio dispozicijai priklauso ir AB „Lietuvos paštas“, pareiškė, kad ši valstybinė įstaiga didina periodinės spaudos apdorojimo tarifus – priklausomai nuo leidinių apimčių, platinimo įkainiai didinami vidutiniškai 40 procentų (kaimo vietovėse – net 70 proc.). Tai prieš pat prenumeratos galutinį terminą paskelbė tas pats ministras, dažnai pašnekantis gana protingai, bet neseniai kvailiais ir vagimis išvadinęs didžiąją dalį tautos. Dėl iki šiol galiojusių tarifų paštas pernai patyręs 15,4 mln. Lt nuostolių, todėl, ministro paskaičiavimu, reikia skubiai didinti spaudos pristatymo įkainius.