2010 m. gruodžio 3 d.
Nr. 88
(1873)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ar vienas klebonas atsakingas už parapijos ūkinę ir finansinę padėtį?

Lapkričio 22 dieną „Kauno dienoje“ pasirodęs Aušros Garnienės straipsnis, kurį „užsakė“ vienos kaunietės piktas skambutis į redakciją, sujaudino Kauno Prisikėlimo bažnyčios Pastoracinės tarybos narius bei daugelį parapijiečių.

Pirmiausia, nesuprantame, kuo dėtas bažnyčios šildymas ir klebono kelionės? Juk į piligriminę kelionę būtinai turi vykti kunigas, kurį samdo kelionių agentūra ir apmoka jo kelionės išlaidas. Antra, papiktino straipsnio anotacijoje parašytas sakinys „parapijiečiai piktinasi“. Įdomu, su keliais parapijiečiais autorė kalbėjosi, juk straipsnyje kelis kartus cituojamos „vienos paskambinusios kaunietės“ mintys.


Neužmirštami Kazimierai

Laikas nelūkuriuoja, o tautų sukrėtimuose, karuose kaskadomis krenta į amžinybę. Dievo Apvaizdos siųstas pirmasis Panevėžio vyskupas ir vyskupijos įkūrėjas Kazimieras Paltarokas gimė 1875 m. spalio 22 dieną Linkuvos parapijoje, Gailionių kaime, pamaldžių, darbščių ūkininkų šeimoje. Šią sodybą ženklina išlikęs senas akmeninis kryžius – „Vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtinė“. Bažnyčios ir tautos istorijoje išliko ne tik vyskupo vardas, bet ir jo darbai: jo rūpesčiu statytos 15 bažnyčių, tarp jų ir Katedra.


Prisimenu kunigą Vladą Aleksonį

Maloniai sveikinu „XXI amžių“. Rūpestingai skaitau kiekvieną Jūsų numerį, ypač mane džiugina pranešimai iš parapijų, bažnytkaimių, vadinamųjų „užkampių“, kuriuose vis dėlto tvaska tikėjimas ir kultūrinis gyvenimas. Apgailestauju, kad brangiajame laikraštyje politinės temos bepersveriančios religines...

Turiu šį tą pranešti dėl kunigo Vlado Aleksonio (jo eilėraščiai buvo spausdinti 80 numeryje). Baigęs trečią Marijampolės marijonų gimnazijos klasę ir lankydamasis pas savo pusseserę Veroniką Aliulytę-Radvilavičienę Liškiavos parapijoje, 1934 m. birželį dalyvavau kunigo Vlado Aleksonio primicijose. Dėl didžiulės minios negalėjau prie jo prisiartinti, bet man vis tiek buvo miela, nes žinojau, kad jis – buvęs mano brolio Vlado klasės draugas Alytaus gimnazijoje. Maždaug prieš 10 metų, radęs „Katalikų žinyne“ adresą, parašiau jam laišką, paminėdamas savo brolelį ir jo sunkią dalią: lagerį, skaudžią ligą ir mirtį sulaukus tik 52 metų. Gavau atsakymą su kažkurio kunigystės jubiliejaus nuotrauka (žiūr. viršuje). Trumpame laiške jis gražiai prisiminė mano brolį, apie kurį daug metų nieko nežinojo. Laiškas nedingo, yra saugioje vietoje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija