Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atsargiai: nauji judėjimai

Apie diskusijų forumą „Tauta, piliečiai, valstybė“

Lapkričio 23 dieną Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) salėje vyko visuomeninio diskusijų forumo „Tauta, piliečiai, valstybė“ susitikimas tema „Tauta ir piliečiai: Ar esame savo valstybės šeimininkai?“ Renginyje dalyvavo filosofai Bronius Genzelis, Romualdas Ozolas, rašytojas, kultūrologas Vytautas Rubavičius, o vietoj susirgusio teisininko Kęstučio Čilinsko kalbėjo jo dukra.  Įžanginį žodį tarė LMA prezidentas Valdemaras Razumas ir poetas Justinas Marcinkevičius. Renginį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Dalyvavo daug akademinės bendruomenės, kultūros ir meno pasaulio žmonių, studentijos atstovų, visuomeninių organizacijų narių. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad čia susirinko visi, „kam rūpi Lietuvos valstybė ir jos ateitis, kurie yra įsitikinę, jog tauta ir piliečiai turi imtis atsakomybės bei iniciatyvos už savo valstybės ir tautos likimą“. Dauguma kalbėjusių išsakė pozityvių minčių, kad ir kritikuodami Vyriausybę bei partijas. Pavyzdžiui, prof. Br. Genzelis taikliai pastebėjo, kad Tėvynės sąjungos narys, parlamentaras Mantas Adomėnas („Naujasis židinys-Aidai, 2010, nr. 5-6) palaiko iniciatyvą išjudinti priešingos krypties sąjūdį, kurio šūkiu galėtų būti „stabdyk lietuvinimą“. Profesorius klausia, kaip reaguoja į tokią veiklą konservatorių partijos kolegos ir ar apskritai jie tuo domisi? O reikia domėtis, netgi tartis su tais, kurie valdančiąją pusę kritikuoja, o ypač su tais, kurie juos palaiko ir turi valstybingumo idėjų. Užtenka jau vienos pamokos, kai dužo Seimo langai. VSD to netgi nenumatė ir neįspėjo.

Drūtai laikyk, drūtai stovėki

Nėra kuo didžiuotis

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė postringavo, kad mes, lietuviai, priešindamiesi homoseksualių santykių propagavimui ritamės į viduramžių laikus. „Mokytojai“ reikėtų atsakyti, kad homoseksualių santykių propagavimas veda į barbarų laikus, o niekinti viduramžių moralines vertybes, regis, ją bus paskatinęs „mokslinis komunizmas“.

Romos imperija subyrėjo vien dėl to, kad patricijai, kūrę tą darinį iš dyko buvimo intrigomis, lėbavimu ir sekso žaidimais su berniukais, moraliai išsigimė. Nors kuriant imperiją būta daug optimizmo ir kūrybinių galių, dėl moralinio išsigimimo imperija patyrė griūtį. Panaši lemtis ištiko ir barbaro Aleksandro Makedoniečio galybę, kai karuose susidūrė su persų, armėnų ir kitų tautų kultūromis ir jų moralinėmis vertybėmis.