|
Atsargiai: nauji judėjimai
Apie diskusijų forumą Tauta, piliečiai, valstybė
Lapkričio 23 dieną Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) salėje vyko visuomeninio diskusijų forumo Tauta, piliečiai, valstybė susitikimas tema Tauta ir piliečiai: Ar esame savo valstybės šeimininkai? Renginyje dalyvavo filosofai Bronius Genzelis, Romualdas Ozolas, rašytojas, kultūrologas Vytautas Rubavičius, o vietoj susirgusio teisininko Kęstučio Čilinsko kalbėjo jo dukra. Įžanginį žodį tarė LMA prezidentas Valdemaras Razumas ir poetas Justinas Marcinkevičius. Renginį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Dalyvavo daug akademinės bendruomenės, kultūros ir meno pasaulio žmonių, studentijos atstovų, visuomeninių organizacijų narių. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad čia susirinko visi, kam rūpi Lietuvos valstybė ir jos ateitis, kurie yra įsitikinę, jog tauta ir piliečiai turi imtis atsakomybės bei iniciatyvos už savo valstybės ir tautos likimą. Dauguma kalbėjusių išsakė pozityvių minčių, kad ir kritikuodami Vyriausybę bei partijas. Pavyzdžiui, prof. Br. Genzelis taikliai pastebėjo, kad Tėvynės sąjungos narys, parlamentaras Mantas Adomėnas (Naujasis židinys-Aidai, 2010, nr. 5-6) palaiko iniciatyvą išjudinti priešingos krypties sąjūdį, kurio šūkiu galėtų būti stabdyk lietuvinimą. Profesorius klausia, kaip reaguoja į tokią veiklą konservatorių partijos kolegos ir ar apskritai jie tuo domisi? O reikia domėtis, netgi tartis su tais, kurie valdančiąją pusę kritikuoja, o ypač su tais, kurie juos palaiko ir turi valstybingumo idėjų. Užtenka jau vienos pamokos, kai dužo Seimo langai. VSD to netgi nenumatė ir neįspėjo.
Daugiausia kritikos strėlių teko Vyriausybei, o ypač premjerui A. Kubiliui. Net keli pasisakiusieji prisiminė Leo LT aferą ir kaip viskas baigėsi. Tik neaišku, kodėl kalbėtojai nežinojo, kad Leo LT kaip pasipelnymo šaltinį sugalvojo buvusio premjero Kirkilo žmonos sūnus? Tiesa, tada negirdėjome tuometinio opozicijos lyderio pasipriešinimo šiam projektui...
Taigi susidarė įspūdis, kad valdžia (dabartinė) visokiais būdais tiktai skandina valstybę, nebėra gerų politikų, kurstomas nihilizmas. Tačiau jeigu valdžios visos ir vienodos, tai kairieji valdė tris kadencijas, o Kirkilo vyriausybė kai kurioms ministerijos dar net paliko skolas ateinančiai (dabartinei) valdžiai. Vyriausybė elgėsi taip, tarsi net nenutuokė apie artėjančią krizę.
O argi filosofams sunku yra suvokti, kas apiplėšė savo tautą ir privertė ją mokėti tokias dujų kainas? Kodėl nepasirūpino alternatyva? Atvežtos iš Norvegijos ar kitur dujos būtų žymiai pigesnės negu dabar lupa kaimynas. O kas užveisė tuos tarpininkus? Baltarusijai pardavinėdavo elektros kilovatvalandę už 4 centus (tada, kai veikė atominė elektrinė), o piliečiai mokėdavo po 35 centus. Paskui paaiškėjo, kad baltarusiai šiems tarpininkams atsilygindavo nafta, taigi jie šiandien yra milijonieriai. Čia galima pratęsti ilgą sąrašą sunkių ekonominių nusikaltimų, kuriuos įvykdė buvę komunistai, sėdėję valdžioje. Dalis klausytojų laukė, ką jie pasakys apie Dujotekaną. Internete rašoma: 2002 m. prasidėjus Lietuvos dujų privatizavimui, kai kurie politikai viešai abejojo proceso skaidrumu. UAB Dujotekana ir Lietuvos dujos po 2002 m. įvykusio privatizavimo tapo monopolinėmis dujų tiekimo įmonėmis ir dujas tiekia su 17 ir atitinkamai 15 proc. antkainiais, kai valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūloma dujininkų pelno marža yra 78 proc. Dujotekanos apyvarta 2005 m. siekė 170 mln. Lt (2004 m. 309 mln. Lt); grynasis pelnas 2005 m. apie 19 mln. Lt. Mums nereikia tarpininkų, o jeigu reikia, juo galėtų būti pati valstybė. Kodėl B. Lubio Achema ima dujas iš Rusijos be tarpininkų? Ar ne jie išsiuntė karininką Vytautą Pociūną į Gardiną, kad mažiau matytų? Taigi išvada labai liūdna: valstybė nesirūpina savo patriotais, nesugeba apginti jų. O valstybę sudarome mes visi: ir valdantieji, ir piliečiai, kurie vis dėlto išsirenka šoumenus.
Deja, diskusijų forume kritikos šiuo adresu nebuvo. Nebent užuomina, kad buvę kolektyvinio turto sergėtojai sukūrė laukinį kapitalizmą. Poetas J. Marcinkevičius tik užsiminė apie nekontroliuojamą privatizaciją. O kas gi ją darė? Pertvarkos metais privatizavimo iniciatyva priklausė tik buvusiesiems, nes nepartiniai sovietų Lietuvoje negalėjo užimti vadovaujančių postų. Taip, atrodo, kad daugelis piliečių su specialia užduotimi ėjo į Sąjūdį, kad paskui galėtų sugriauti žmonių pasitikėjimą valdžia. Žinoma, iš dalies mes dar neatsikratėme sovietinio mentaliteto, be to, dar neišėjo tie, kurie mus išvadavo: jie tebedirba, jaukdami mūsų protus. Sąjungininkams okupavus Vokietiją, įvedus kariuomenę, buvo priimti įstatymai, kad naciai negali užimti vadovaujančių postų, ir viskas greitai pasikeitė, tauta atsigavo. O mes to negalėjome padaryti. Jeigu prof. V. Landsbergis griežčiau pasisakydavo, tuoj žiniasklaida šaukdavo: auga diktatūra. Tada atsirasdavo intelektualų laiškai, o juozaičiai imdavo įrodinėti istorines klaidas. Visą laiką įvairiausiais metodais buvo žlugdoma tautos prisikėlimo dvasia. Todėl, pasak poeto J. Marcinkevičiaus, taip ir įvyko: Mes prieš dvidešimtmetį sukūrėme valdžios principus, atrodo, demokratinius principus (rinkimai, skyrimai, partijų veikla). Deja, visa tai neduoda rezultatų. Pavirtome kažkokia mase... Gaila, kad mūsų didis poetas konkrečiai neįvardijo tų, kurie mus žlugdo, o kaltina tuos vargšus apgautus žmones.
Pasiklausius kalbų, atėjo į galvą mintis, kad jeigu mušama tik į vienus vartus, vadinasi, Vyriausybė dirba gerai, tvarko energetiką ir klanas nebeteks pinigų. Tačiau, jeigu jūs, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, norite, kad tauta jus remtų, pritartų jūsų pozityviems žingsniams, jūsų veikla turi būti ypač skaidri, kad nepriliptų jokia kritika. Pagaliau nutilus Leo LT istorijai, taip ir liko neaišku, kaip viskas baigėsi: gal labai gerai šitiems ponams atsilyginote, dėl to veržiate diržus pensininkams, motinoms su vaikais. Tad jeigu jūs skiriatės nuo tų, kurie nori engti Lietuvą, darykite spaudos konferencijas ir viešai pateikite išsamias ataskaitas, atsakykite oficialiai, kaip buvo atsisveikinta su Leo LT magnatais. Juk eiliniam piliečiui sunku suprasti. Turite bendrauti su žmonėmis, kad išgirstumėte liaudies balsą ir suprastumėte jos lūkesčius.
Ir žmones turite rinktis atsakingai. Kodėl V. Navickas taip ilgai ėjo Vilniaus mero pareigas? Negalima duoti pagrindo abejoti jūsų žodžiais, darbais, pozicija. Rodykite dėmesį iš žmonių ateinantiems projektams, iniciatyvoms. Dabar daugelis piktinasi, sako, kad tiek kairieji, tiek dešinieji bematant susitvarko savo vilas, firmas, o jei prašai ką nors dėl visų, arba nesupranta, arba laiko neturi.
Pagaliau jokia Vyriausybė negali efektyviai dirbti, kai Seime yra tiek destruktyvių elementų. Tikėjausi, kad kalbėjusieji atsigręš į saviškius ir papasakos, kaip ministrė ES lėšas panaudojo. To neteko išgirsti, bet išgirdau, kaip R. Ozolas Europos Sąjungą palygino su Sovietų ir Liublino unija. Diskusijos vedėjas rimtu tonu teigė, kad niekas nežino, kas rašė Sovietų Sąjungos konstituciją, o kas, ar žinote, rašė ES konstituciją? Argi galima okupantus lyginti su tais, kurie mums nieko blogo nėra padarę, o tų valstybių žmonės visada buvo už Lietuvos laisvę? Čia mes patys referendumu, neturėdami kito pasirinkimo, beveik vienbalsiai pasirinkome ES.
Rimtomis, tikrai akis badančiomis temomis nebuvo kalbėta. Nepatogu. O kaip pasakyti, kad aukštas partijos Tvarka ir teisingumas narys yra davęs savo vizitinę kortelę kontrabandos bosams, kad ją parodžius prie sienos muitinėje, kontrabandininkas būtų praleistas. O šiandien jis Seime atstovauja rinkėjams. O kad prokurorai nesusitvarko su V. Uspaskichu, kuris nelegaliai atsivežęs 25 milijonus daro rinkimų kampaniją, apie tai irgi niekas nieko nekalbėjo. Taigi yra užburtas ratas, kuriame sukasi infiltruoti ir dažnokai korumpuoti pareigūnai Vyriausybėje, Seime, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.
Ar šiandieninė VSD pasidomės pareigūnu, kuris per interviu pareiškė, kad atominę elektrinę statyti yra per brangu, geriau investuoti į Karaliaučiuje statomą atominę elektrinę. Užuot pareiškęs protestą, kad prie Lietuvos sienų statomos atominės elektrinės, jis dar netgi pasiūlo bendradarbiavimą. Ir nežino, kad ši gali vienu metu sugesti (kaip Družbos naftotiekis) ir nebėra investuotų pinigų. Ačiū Prezidentei, kuri V. Putinui maloniai padėkojo už pasiūlymą ir atsisakė prisidėti prie to projekto.
Forume, užuot sprendus problemas, buvo daug filosofuota. Pavyzdžiui, kultūrologas atrado naują dėsnį, kad valstybė gali apseiti be partijų (kartais prezidentai būna išrenkami ne partiniai, bet paprastai pasaulyje partijos teikia rinkėjams programas, o jie atsirenka, kuri geresnė. Tada išrinktieji stengiasi tą programą įvykdyti).
Kas žmonėms trukdo vystyti ekonomiką, gerovę? Pamiršo pasakyti, kad labiausiai trukdo svetimos valstybės vyrai, kurdami darbo partijas. Pasaulio visuomenė nėra brandi. Kultūrologas V. Rubavičius teigė: Iki šiol Lietuvą valdo partiniai, tokiu pačiu principu, kaip kad buvo iki nepriklausomybės atgavimo. Tai, kad ši sistema nustūmė visuomenę, yra akivaizdu. Iki šiol nebuvo nė vieno partinio lyderio, kuris siūlytų įtraukti visuomenę. Visuomenė tėra tik elektoratas, reikalingas rinkimuose.
Nėra gerai, kai veikia keliolika partijų, tada piliečiai tampa pasyvūs. Netgi Italijoje svarstoma palikti dešinės, kairės ir centro partijas kaip JAV. Tada žmonėms būtų lengviau orientuotis, kaip kuri vyriausybė žada spręsti problemas. Jeigu būtų pasiūlyta, kad parlamentinės partijos rinkimų metu pareikštų, su kuo žada sudaryti koaliciją, tai būtų konstituciškai teisu. Mūsų išrinktieji žaidžia kaip nori, o mes norėtume žinoti iš anksto. Kaip politikas A. Kubilius pralaimėjo, kviesdamas pono Uspaskicho kompaniją į koaliciją. O šis viešai pasityčiojo.
Tie, kurie nelinko kritikuoti, žarstė filosofines, kad ir teisingas, mintis apie tautą, suverenumą. Gražios kalbos, bet jos iš esmės nieko nepasako greičiau nuslepia tikrąją problemą. Buvo ir tokių lektorių, kurie liepė atsistoti, prisiimti atsakomybę ir klausė: ar eisime į gatves? Pasisakė ir vienas kunigas. Matyt, buvo labai sudirgęs, kad taip garsiai kalbėjo, bet užtat visi girdėjo. Jis teigė: Tai, kad po 20 metų keliamas klausimas, ar esame savo valstybės šeimininkai, rodo liūdną mūsų padėtį. Atsakas vienas reikia kurti naują sąjūdį ne tautiniams jausmams dilginti, bet nagrinėti konkrečiai problemas, ypač ekonomines, taip kaip nagrinėjo nužudytas karininkas Pociūnas. Čia tiek išsakyta įdomių minčių, bet vis dėlto politikai turėtų suvokti tautos strategiją. O dabar, kai vienas pirmyn, kitas atgal, tauta irgi yra plėšoma. Jau mūsų kunigaikščiai svajojo apie Vakarų Europą. Privalom būti ES viduje ir ją kritikuoti, tobulinti. Keista, kad nė vienas kalbėjęs nepastebėjo, kad sąmoningai drumsčiamas vanduo. Kudakuojama, ar buvo CŽV kalėjimai, tuo tarpu nematoma, pasak M. Laurinkaus, kad Lietuvoje dirba trys tūkstančiai Rusijos agentų. Dirba taip, kad mes nebūtume savo krašto šeimininkais, o bėgtume svetur. Gamta nemėgsta tuštumos, ją užpildo kiti. Mano pažiūros nei dešinę, nei į kairę ir už tautų draugystę. Tad telaimina Dievas naują tikrą Sąjūdį. Tegyvuoja amžinas Baltijos kelias Europos Sąjungoje. Patriotai jam plojo, o kiti pasimetė po tokių atvirų žodžių.
Atrodė, kad mus visus jungia nerimas dėl Lietuvos išnykimo grėsmės. Verta pagarbiai pakartoti V. Radžvilo žodžius: Jeigu tauta nežino, kokios valstybės ji nori, tai ji tėra tauta. Jau dvidešimt metų Lietuvoje yra kuriama pilietinė visuomenė, tačiau pilietinė visuomenė nebūtinai yra pilietiška visuomenė. Galima ugdyti piliečius, nepaaiškinus, kieno tu esi pilietis ar pasaulio, ar valstybės, ar miesto. Valstybė yra tas kevalas, kuris saugo tautą nuo išnykimo. Kol neateis supratimas, kad galime išnykti, tol niekas nepasikeis.
Drįstu teigti, kad forumo pradžia buvo labai neaiškios kilmės. Neįžeidžiant forumo rengėjų, kurių dalis turi gerą intenciją ir logiką. Jeigu būtų daugiau pasitikėjimo savo valstybe, manau, kad daugiau žmonių galvotų apie tai, kaip gyventi Lietuvoj, kaip čia kurti, o ne galvoti, kad aš čia vienus metus pagyvensiu, o paskui galvosiu, kur išvykti. Reikia išsiaiškinti priežastis, dėl kurių atsirado poreikis organizuoti tokį susibūrimą, sakė forumo organizatorius A. Medalinskas.
Kaip visada DELFI redakcija, kuri dažnai neobjektyviai pateikia informaciją arba kitų blokuoja, sujungė, apvalė forume išsakytas kai kurių per daug naivias mintis ir padarė gražių minčių kūrinėlį apie minėtą forumą. Jie moka dirbti.
O praėjusį šeštadienį trinktelėjo dar vienas naujas judėjimas, įžeisdamas visą mūsų tautą. Vėl išlindo išdaviko anūkas eksparlamentaras Algirdas Paleckis, steigdamas Antinacistinį judėjimą. Vilniuje kuriamas antifašistinis judėjimas, kovosiantis su nacizmo idėjų plėtra Lietuvoje. Jis neva nacizmo idėjų plėtros grėsmę mato jau nuo mokyklos suolo. A. Paleckis sieks demaskuoti neonacizmo apraiškas Lietuvoje. Kur, žmogau, matai nacizmą? Pirmiau pasidomėk Rusijos demokratija... Kažin, ar naujas forumas į tai atkreips dėmesį? O gal mes kurkime tokį Sąjūdį, kuris imtų kontroliuoti VSD veiklą? Kažin ar Lietuvos saugumas užkirs jiems kelią trukdyti tautai žengti demokratijos keliu ir stiprinti nepriklausomybę. Ar jie pasikvies iš Rusijos spec. tarnybas kovoti su teroristais, kaip buvo su Egle Kusaite. Čia mes jau kreipiamės ir į Prezidentę, kad piliečiai nėra apsaugoti nuo užsienio žvalgybų sekimo ir net yra jų tardomi. Konstituciją pažeidžia ypatingos paskirties pareigūnai. O gal sąmoningai valoma tauta Rusijos įtakos zonai atkurti?
Žmonės, būkite budrūs, nes valstybę griauna iš visų pusių kas tik nori.
Redakcijai autoriai yra žinomi. Rašė forumo dalyviai.
© 2010 XXI amžius
|