Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Katynė pripažinta Stalino nusikaltimu

Rusijos parlamentas pripažino, kad Lenkijos karininkai buvo sušaudyti netoli Katynės remiantis tiesioginiu Stalino ir kitų sovietinių vadovų nurodymu. Valstybės Dūmos pareiškime „Apie Katynės tragediją ir jos aukas“, kurį praėjusią savaitę parlamento žemieji rūmai priėmė pagrindu, teigiama: „Paskelbta medžiaga, daug metų saugota slaptuose archyvuose, ne tik atskleidžia šios baisios tragedijos mastą, bet ir rodo, kad Katynės nusikaltimas buvo padarytas pagal tiesioginį Stalino ir kitų sovietinių vadovų nurodymą“. Už šio dokumento priėmimą per neįprastai audringą Dūmos posėdį balsavo trijų frakcijų (netgi valdančiosios „Vieningosios Rusijos“) nariai. Prieš balsavo tik opozicijoje esanti Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP) frakcija, kurios nariai vis dar tvirtina, kad Katynėje žudė naciai.

Pareiškime rašoma: „Oficialioje sovietinėje propagandoje atsakomybė už šią piktadarystę, apibendrintai pavadintą Katynės tragedija, buvo primetama nacistiniams nusikaltėliams. Dėl šios versijos daug metų vyko neviešos, bet dėl to ne mažiau įtemptos diskusijos sovietinėje visuomenėje, ji nuolat kėlė lenkų tautos pyktį, nuoskaudą ir nepasitikėjimą“. Taip pat primenama, jog apie 1990 metus naujojoje Rusijoje buvo pripažinta, kad per Antrąjį pasaulinį karą SSRS teritorijoje vykęs masinis Lenkijos piliečių naikinimas buvo totalitarinės valstybės savivalės aktas. Valstybės Dūma pareiškė nuoširdžią užuojautą visoms nepagrįstų represijų aukoms, jų giminaičiams ir artimiesiems. Pareiškime taip pat primenama, kad daugelis dokumentų, daug metų saugotų uždarame SSKP CK Politinio biuro archyve, jau perduoti Lenkijai, bet dalis slaptų dokumentų iki šiol dar nepaskelbta. Kartu pažymima, kad Katynė yra tragiška vieta ir Rusijai. „Katynės grioviuose guli tūkstančiai sovietinių piliečių, kuriuos sunaikino Stalino režimas 1936–1938 metais. Būtent naudojant juos buvo tobulinama masinių žudymų technologija, kuri paskui ten pat pritaikyta ir lenkų kariams. Šalia yra ir sovietinių karių, kuriuos sušaudė hitleriniai budeliai Didžiojo Tėvynės karo metais, kapai“, – sakoma dokumente.

Sovietų Sąjungos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją iš rytų, NKVD išžudė Lenkijos elitinius karininkus, kurie nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos kovėsi su nacistine Vokietija, o vėliau pakliuvo į Raudonosios armijos nelaisvę. Lenkų kariškių žudynės vyko keliose vietose. Tie įvykiai taip pat susiję su skandalingiausiu melu, kurį pusę šimtmečio skleidė Sovietų Sąjungos propaganda, kaltę dėl lenkų karininkų nužudymo vertusi naciams.

Katynėje ir kitose gretimose sovietų vietovėse 1940 metų balandį – gegužę tuometės Sovietų Sąjungos vadovybės nurodymu buvo nužudyta beveik 22 tūkst. lenkų karininkų, policininkų, kalėjimo prižiūrėtojų, mokslininkų ir dvasininkų, į nelaisvę patekusių po 1939 metų rugsėjo 17 dienos, kai Raudonoji armija įsiveržė į Lenkijos rytines teritorijas, okupuotas pagal slaptą susitarimą su nacistine Vokietija. Sovietų Sąjunga ilgą laiką dėl Katynės žudynių kaltino nacius, ir tik paskutinis šios valstybės vadovas Michailas Gorbačiovas pripažino komunistinio režimo kaltę prieš pat šalies žlugimą 1990 metais. Vėliau šis Stalino režimo nusikaltimas Rusijoje praktiškai nebebuvo viešai pripažįstamas. Požiūris iš esmės pasikeitė šių metų balandžio 10 dieną, kai per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis – ši tragedija iš naujo sutvirtino Varšuvos ir Maskvos ryšius.

Lenkijos informacijos šaltiniai praneša, kad lenkai dviprasmiškai vertina tokį Rusijos valstybės Dūmos sprendimą. Kai kurie per 1940 metų žudynes sovietų sušaudytų lenkų karininkų šeimų atstovai pranešė nesieksiantys kompensacijų už patirtą žalą. Lenkijos naujienų agentūra PAP informuoja, kad toks sprendimas buvo priimtas jau 2008 metų gegužę, kai Katynėje nužudytų lenkų karininkų artimųjų federacija savo nutarime rašė, jog negalima pinigais įvertinti artimųjų mirties ar žmogaus garbės ir orumo. Tada Federacijos nutarime buvo rašoma: „Pritartume idėjai, kad Rusijos Federacija įkurtų fondą, kuris finansuotų Lenkijoje Katynės žudynių aukomis pavadintus objektus – ligonines, mokyklas.“ Šios federacijos viceprezidentė Krystyna Brydowska dabar sako: „Mes nesitikime, kad Rusija atlygins mums žalą. Nėra sumos, kuri atlygintų vyro, tėvo ar brolio netektį.“

Tuo tarpu Lenkijos opozicinės konservatorių partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, pasveikinęs šį Rusijos žingsnį, žengtą ruošiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui Lenkijoje, viešai pareikalavo, kad gruodžio 6 dieną numatyto susitikimo su Rusijos vadovu metu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis iškeltų žalos atlyginimo klausimą. „Kompensacijos turi būti pirmiausiai išmokėtos nužudytųjų artimiesiems“, tačiau, pasak politiko, galima kalbėti ir apie kompensaciją Lenkijos valstybei, nors tai diskusijos tema, tačiau pati problema egzistuoja, sakė J. Kaczynskis. (J. Kaczynskio brolis dvynys buvęs šalies prezidentas Lechas Kaczynskis žuvo prie Smolensko sudužus lėktuvui, kai lenkų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Kartu žuvo dar 95 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų aukščiausi šalies pareigūnai ir Katynės žudynių aukų artimieji.)

Sekmadienį prezidento B. Komorowskio patarėjas profesorius Tomaszas Naleczas nurodė, kad Katynės nusikaltimas bus aptartas gruodžio 6 dieną per Rusijos prezidento D. Medvedevo vizitą į Varšuvą, ir pridūrė, jog „galimų kompensacijų problema bus paliesta tik tada, jei abu prezidentai sutiks, kad Katynės byla su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis turi būti iki galo išaiškinta ir išspręsta.“ T. Naleczas pabrėžė, kad kompensacijos klausimas bus svarstomas tik tada, jei to pageidaus žuvusiųjų artimieji.

© 2010 „XXI amžius“