Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prisiminti negimę kūdikiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Mišparų homilijoje ragino gerbti ir saugoti kiekvieną pradėtą gyvybę

Įsikūnijimo slėpinio didingumas

Popiežius Benediktas XVI šiemetinio Advento pradžią paženklino beprecedenčiu Maldos budėjimu už pradėtą gyvybę. Šią jo iniciatyvą vigilijomis savo katedrose palaikė viso pasaulio vyskupai, o Lietuvos ganytojai ta proga netgi paskelbė Laišką šeimoms, kurios „visada buvo ir tebėra gyvybės lopšys“. Lapkričio 27-osios vakarą Romos Šv. Petro bazilikoje vadovautų Mišparų homilijoje Šventasis Tėvas ragino gerbti ir saugoti kiekvieną pradėtą kūdikį dar motinos įsčiose, suteikiant jam asmens statusą ir teises. Jis kartu perspėjo šiuolaikinę visuomenę dėl sąžinės užtemimo ir suaugusiųjų egoizmo pasekmių. (Dabar kasmet pasaulyje nužudoma 40–45 milijonai negimusių kūdikių ir tik 5 proc. abortų atliekama dėl medicininių indikacijų.)

Homilijoje Popiežius pirmiausia priminė Advento, kaip Dievo atėjimo laukimo laikotarpio, prasmę. Tokiu būdu yra patiriamas Kūrėjo, kuris taip rūpinosi sukurtuoju pasauliu, kad dėl jo išgelbėjimo tapo Žmogumi, artumas. Advento savaitėmis Bažnyčios maldose iškyla ir Švč. Mergelės Marijos nepaprastos motinystės atvaizdas, suvokiant Viešpaties įsikūnijimo slėpinio didingumą. Šis slėpinys ir žmogiškosios gyvybės pradžia tampa „artimai susieti ir lieka tarpusavio darnoje pagal Dievo išganomąjį planą“, kurį gyvybės Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų. Taigi, Įsikūnijimas visoje savo šviesoje atskleidžia ir patvirtina, „kad kiekviena žmogiškoji gyvybė turi su niekuo nepalyginamą ir iškilų orumą“, – sakė Benediktas XVI, dėkodamas visiems, prisidėjusiems prie jo iniciatyvos iškilmingai celebruoti maldos budėjimą už prasidėjusią gyvybę.

Šventasis Tėvas padėkojo tiems asmenims, kurie priima ir globoja kiekvieną žmogiškąją gyvybę, ypač ankstyvuosiuose jos tarpsniuose, pirmosiomis dienomis po prasidėjimo. Be abejo, čia su padėka reikia prisiminti šeimas, kurios, kaip rašo Lietuvos vyskupai minėtame savo laiške, „priima kūdikį kaip Dievo dovaną, besąlygiškai, dėl jo paties“. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad krikščioniškasis tikėjimas skatina gerbti kiekvieną žmogišką būtybę dėl jos pačios vidinės vertės. Joks žmogus nuo prasidėjimo negali būti laikomas paprastu nuosavybės ar manipuliacijos objektu ar sumenkintas iki įrankio kitų naudai siekti.

„Sąžinės užtemimo“ pavojai

„Meilė, jeigu ji nuoširdi, natūraliai pirmiausiai rodo dėmesį silpniausiems ir vargingiausiems, – Mišparų homilijoje kalbėjo popiežius Benediktas XVI. – Dėl to ir Bažnyčia išskirtinai rūpinasi negimusiaisiais, trapiais kūdikiais, kuriems iškilusi suaugusiųjų savanaudiškumo ir sąžinių užtemimo grėsmė“. Apie tokį pradėtos gyvybės pažeidžiamumą ir Bažnyčios bekompromisį nusistatymą prieš abortus mokė ir Vatikano II Susirinkimas, kuris pabrėžė, kad „gyvybė nuo pat prasidėjimo turi būti kuo rūpestingiausiai saugoma“ („Gaudium et Spes“, 51).

Šiuolaikinė padėtis yra labai dviprasmiška. Viena vertus, kultūrinės tendencijos skatina sąžinės užtemimą, pateikdamos daugybę klaidinančių motyvų aborto pateisinimui. Kita vertus, kaip tik modernusis mokslas išryškino embriono savarankiškumą, gebėjimą sąveikauti su motina, biologinių procesų koordinavimą bei nuoseklų vystymąsi su visu augančio organizmo sudėtingumu, aiškino Šventasis Tėvas. Taigi, pradėtas kūdikis nėra kažkokia biologinės masės sankaupa, bet „nauja gyvoji būtybė, dinamiškas ir nuostabiai sutvarkytas, naujas unikalus žmogiškasis individas. Toks buvo Jėzus Marijos įsčiose, tokie buvome ir kiekvienas iš mūsų savo motinų įsčiose“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

Priminęs daugybę pasikėsinimų prieš negimusią gyvybę, taip pat faktą, kad daugelis gimusių vaikų patiria skurdą, smurtą ir kitas nelaimes neteisybės kupinoje visuomenėje, homilijos pabaigoje jis pacitavo savo pirmtako Jono Pauliaus II visiems skirtą karštą kvietimą: „Gerbkite, saugokite, mylėkite ir tarnaukite gyvybei, kiekvienai žmogaus gyvybei! Tik taip jūs rasite teisingumą, pažangą, tikrą laisvę, taiką ir laimę“ (Enciklika „Evangelium vitae“, 5). Šventasis Tėvas ypač kreipėsi į politikos, ekonomikos bei žiniasklaidos veikėjus, kad jie darytų viską, kas įmanoma, kad būtų skatinama palanki žmogiškajai gyvybei kultūra.

„Malda už gyvybę“

Vigilija už gyvybę užbaigta Švč. Sakramento adoracija. Suklupęs prieš Eucharistiją popiežius Benediktas XVI kalbėjo specialią maldą, kurioje prašė Kūrėjo globos visiems vaikams, sutuoktiniams, ypač negalintiems turėti vaikų, taip pat našlaičiams ir apleistiesiems. „Maldoje už gyvybę“ buvo prašoma Šventosios Dvasios vadovavimo pasirenkant įstatymų leidėjus, kad visose šalyse ir tautose būtų pripažinta ir gerbiama kiekvienos žmogaus gyvybės „šventa prigimtis“. Šventasis Tėvas meldė Viešpatį Jėzų vadovauti mokslininkų ir medikų darbams, kad šios srities pasiekimai tikrai tarnautų asmens gerovei, o ne jos suvaržymui ir neteisybei. Taip pat buvo prašoma „kūrybingo gailestingumo dovanos“ administratoriams ir ekonomistams, kad jie sudarytų pakankamas sąlygas jaunoms šeimoms, kad šios galėtų „ramiai priimti naujų vaikų gimimą“.

„Kartu su Marija, tavo Motina, ta didžiąja tikinčiąja, kurios įsčiose prisiėmei mūsų žmogišką prigimtį, laukiame, kad Tu, vienintelis tikrasis Gėris ir Išganytojas, suteiktum jėgų mylėti gyvybę, jai tarnauti, laukiant, kol galėsime amžinai gyventi Tavyje, bendrystėje su Palaimintąja Trejybe“, – kalbėjo maldoje popiežius Benediktas XVI.

© 2010 „XXI amžius“