Desantininkai. 1991 sausis
Zuzana STUNŽĖNIENĖ
Desantininkai
Tankai
automatai
Į žydintį pavasarį
Išnyra iš nakties
Kas tankus žlegina?
Iš svetimos šalies
atklydę vyrai,
Sutraiškyt tankais
Šviesią laisvę pasiryžę,
Pamiršę melo
Ir teisybės kainą,
Sugniužę po mankurto kepure,
Tik naktimis išdrįsę
lakt nekaltą kraują
Penkiakampe žvaigžde
Paženklintoj makaulėj
Grobuonies protas
Ir vampyro troškulys
daugiau aukų!
Daugiau vergų ir kraujo!
Po tankų vikšrais,
Šūviams aidint, krinta
Sesuo ir broliai,
neišgąsdinti mirties,
vardan aušros,
Vardan mūs ateities
* * *
Pakraupsta kryžiai,
Kryžkeliuos sužiurę
Į pilkapius senus
Ir į naujus kapus,
kur smiltys sugeria
Motulės ašarėlę sūrią,
Kai žemė glaudžia
Savo didvyrius vaikus
* * *
Tik geležim
apkaustyta širdis
Aukos prie vartų
tyko per naktis
Desantininkai
tankai
automatai
* * *
Prakeikimu lapoja
medžiai pakelės,
Po kaustytu batu
mankurto
Net kelio akmenys
Ir tie jau netylės!..
© 2011 XXI amžius
|