Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Agresijos vykdytojai atsimušė į tautos vienybę

Barikadomis apjuosta Aukščiausioji Taryba. Vilnius. 1991 m. sausis Romualdo POŽERSKIO nuotrauka

Su skandavimais „Lietuva bus laisva“, su dainomis, su badautojų, reikalaujančių iš Rusijos kalėjimų išlaisvinti politinius kalinius, palapinėmis, su protesto žygiais bei mitingais 1990 metais iškovojome Nepriklausomybę. Su tais pačiais šūkiais buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė ir įveikta 1991 metų sausį savo šimpančius nagus parodžiusi agresyvi klika. Sausio 13-osios naktį vyko lemiamas susirėmimas. Dar iki šiol dauguma tų įvykių dalyvių pamena, kad tą vakarą Lietuvos Laisvės gynėjų neapgavo nuojauta, kad kažkas baisaus įvyks šią naktį – juk negali būti, kad okupantai, jų pakalikai taip lengvai susitaikys su paskelbta nepriklausomybe. Tą rodė Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose suaktyvėję okupacinės kariuomenės veiksmai, riaumojantys tankai centrinėse gatvėse ir keliuose. Ir Maskvoje iš vadinamosios pertvarkos šalininkų buvo gaunamos žinios – puolimas vyks netrukus, gal gruodžio pabaigoje, gal sausio pradžioje – tikrai įvyks. Į Vilnių ginti nepriklausomybės rinkosi skubiai susikūrę savanorių būriai ir Laisvės gynėjai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šakių ar Vilkaviškio. Jie budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos pastato, televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato, dar anksčiau – Spaudos rūmų, kuriuos okupantų kariuomenė užėmė sausio 11-ąją  ir kur nukentėjo pirmieji nepriklausomybės gynėjai. Sausio 13-osios, sekmadienio, naktį prieš pastatus saugančius Laisvės gynėjus pajudėjo tankai, iš automašinų išlipo karininkų įsakymus vykdę kareiviai. Apsupę televizijos bokštą, su automatais rankose jie į žmonių būrius nukreipė tankų vamzdžius. Tą naktį nuo priešo rankos žuvo keturiolika laisvės gynėjų. Amžina šlovė ir garbė jiems... Ta baisioji naktis mūsų atmintyje  išliks kaip kruvinasis sekmadienis ir ją visada primins pusiau nuleistos vėliavos, perrištos juodais kaspinais.

Popiežiaus susitikimas su liuteronų vadovais

Pasirengimas Reformacijos 500 metų sukakčiai

Mindaugas BUIKA

Popiežiui Benediktui XVI dovaną įteikia Pasaulio Liuteronų Federacijos pirmininkas Palestinos liuteronų vyskupas Munibas Junanas. Kairėje – PLF generalinis sekretorius čilietis pastorius Martinas Jungė

Apmąstyti kelionę į vienybę

Vienu svarbesnių ekumeninių įvykių 2010 metų pabaigoje buvo Pasaulio liuteronų federacijos (PLB) naujosios vadovybės ir ją lydinčios delegacijos vizitas į  Vatikaną. Gruodžio 16 dieną popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė PLF pirmininką Palestinos liuteronų vyskupą Munibą Junaną ir generalinį sekretorių čilietį pastorių Martiną Jungę, kurie į šiuos postus buvo išrinkti liepos mėnesį Štutgarto mieste Vokietijoje vykusioje PLF 11-oje asamblėjoje. 1947 metais Švedijoje įkurtai Pasaulio liuteronų federacijai dabar priklauso 140 nacionalinių bažnytinių bendruomenių, veikiančių 79 šalyse (taip pat ir Lietuvoje), kurios vienija 68,5 milijonus tikinčiųjų.

Pokario ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje sklaida pasaulio visuomenei

Vytautas Guliokas

Švedų žurnalistas, rašytojas Jonas Ohmanas švedų kalba išleido J. Lukšos knygą „Partizanai“, pavadinęs ją „Miško broliai“

Gruodžio 3 dieną Kauno karininkų ramovėje įvyko renginys „Juozo Lukšos-Daumanto „Partizanai“ – Lietuvos laisvės kovų sklaida pasauliui“, kurį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, talkininkaujant Garliavos Juozo Lukšos  gimnazijos bendruomenei. Renginyje buvo pristatytos J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“, išleistos vokiečių, anglų ir švedų kalbomis, dalyvaujant šių knygų vertėjams.

Vinco Kudirkos bibliotekai – 85-eri

Kazimieras Dobkevičius

V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius apdovanojamas Kauno miesto herbo skulptūrėle

Ilgametis Kauno miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius pasakoja, kad  85-erių metų sukaktis  yra „nemažas laikotarpis, per kurį 1925 metais muziejininko ir pedagogo Vinco Ruzgo pastangomis įkurta biblioteka išaugo į modernią viešąją biblioteką su septyniais funkciniais skyriais. Kauno mieste įsikūrę 30 bibliotekos padalinių, glaudžiai bendradarbiaujančių su vietos bendruomenėmis“. Pasak direktoriaus, čia kaupiamas ir nuolatos atnaujinamas universalus spausdintų ir elektroninių dokumentų fondas, kurį sudaro daugiau kaip 704 tūkstančiai vienetų. Viešoji biblioteka ne tik siūlo turtingus grožinės ir specializuotos literatūros fondus, bet ir rengia susitikimus su kūrėjais, naujausių knygų pristatymus ir meno parodas. Pavyzdžiui, „Berželio“ padalinyje veikia bendruomenės diskusijų klubas „Civitas“, kurio renginiuose mielai dalyvauja Lietuvos rašytojai ir politikai, „Šaltinio“ filiale organizuojami užsiėmimai senjorams, „Aušros“ padalinys drauge su Žaliakalnio bendruomene vykdo kraštotyrinius darbus, reikšmingus ne tik Žaliakalnio gyventojams, bet ir visam miestui. Viešoji biblioteka, siekdama paskatinti skaitymą, domėjimąsi knygos kultūra, rengia jau tradicija tapusias knygos šventes, bibliofilinių darbų konkursus ir knygų parodas. V. Kudirkos mirties 110-osioms metinėms skirta paroda „Vinco Kudirkos gyvenimas ir veikla“ buvo eksponuota LR Seimo galerijoje, vėliau keliavo po Lietuvos regionų bibliotekas.

Paroda Lietuvos sentikių 300-osioms metinėms

Lietuvos ir Latvijos sentikiai gieda senovines giesmes

Kaip teigia knygos Tautinės mažumos Lietuvoje sudarytojai, rusų migracija į Lietuvą vyko nuo seniausių laikų. Iki XVII amžiaus ji nebuvo masinė. XVII a. viduryje, įvykus Cerkvės reformai, į Lietuvą ėmė masiškai keltis sentikiai, nepripažinę tos reformos nuostatų, nusprendę išlaikyti senąjį tikėjimą. Pirmieji sentikiai Lietuvos teritorijoje apsigyveno 1679 metais. Toliau jų migracija vis didėjo. Nustatyta, kad XVIII amžiuje jų jau gyveno apie 200 tūkstančių. Kaip ir visų emigrantų, sentikių įsikūrimas naujojoje vietoje nebuvo lengvas, tačiau jie džiaugėsi tuo, kad čia galėjo puoselėti savo religines ir kultūrines tradicijas. Pirmoji medinė cerkvė buvo pastatyta Puščios kaime (Rokiškio r.) 1710 metais. Ši data laikoma Lietuvos Sentikių Bažnyčios įkūrimu. 1890 metais cerkvė perkelta į netoliese esantį Bobriškio kaimą. Cerkvė, išlikusi iki šių dienų, priklauso Bobriškio sentikių bendruomenei. Dabar didžiausia sentikių bendruomenė Baltijos šalyse yra susitelkusi Vilniuje.

„Dar būkim… neapaugę žole…“

Marija MACIJAUSKIENĖ

Birutė Masionienė

Sudėtingiausia rašyti apie tuos, kurie tau artimi – ir pasaulėjauta, ir nuostatom, ir gyvenimo būdu. Meilė ir reiklumas sau, kad ir ką darė, buvo Vilniaus universiteto profesorės, mokslininkės, poetės, prozininkės ir vertėjos Birutės Baltrušaitytės-Masionienės savybės. Skaitant jos lyriką, o ypač dienoraštį, kurio ištraukos buvo paskelbtos po rašytojos mirties, man Birutė tokia artima (tėvai, vaikystė, trauka į tą laiką; pamąstymai apie laiką ir save tame laike, apie pareigą ir paskirtį). Abiem teko to laiko duonos paragauti.