|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Agresijos vykdytojai atsimušė į tautos vienybę
Su skandavimais Lietuva bus laisva, su dainomis, su badautojų, reikalaujančių iš Rusijos kalėjimų išlaisvinti politinius kalinius, palapinėmis, su protesto žygiais bei mitingais 1990 metais iškovojome Nepriklausomybę. Su tais pačiais šūkiais buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė ir įveikta 1991 metų sausį savo šimpančius nagus parodžiusi agresyvi klika. Sausio 13-osios naktį vyko lemiamas susirėmimas. Dar iki šiol dauguma tų įvykių dalyvių pamena, kad tą vakarą Lietuvos Laisvės gynėjų neapgavo nuojauta, kad kažkas baisaus įvyks šią naktį juk negali būti, kad okupantai, jų pakalikai taip lengvai susitaikys su paskelbta nepriklausomybe. Tą rodė Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose suaktyvėję okupacinės kariuomenės veiksmai, riaumojantys tankai centrinėse gatvėse ir keliuose. Ir Maskvoje iš vadinamosios pertvarkos šalininkų buvo gaunamos žinios puolimas vyks netrukus, gal gruodžio pabaigoje, gal sausio pradžioje tikrai įvyks. Į Vilnių ginti nepriklausomybės rinkosi skubiai susikūrę savanorių būriai ir Laisvės gynėjai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šakių ar Vilkaviškio. Jie budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos pastato, televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato, dar anksčiau Spaudos rūmų, kuriuos okupantų kariuomenė užėmė sausio 11-ąją ir kur nukentėjo pirmieji nepriklausomybės gynėjai. Sausio 13-osios, sekmadienio, naktį prieš pastatus saugančius Laisvės gynėjus pajudėjo tankai, iš automašinų išlipo karininkų įsakymus vykdę kareiviai. Apsupę televizijos bokštą, su automatais rankose jie į žmonių būrius nukreipė tankų vamzdžius. Tą naktį nuo priešo rankos žuvo keturiolika laisvės gynėjų. Amžina šlovė ir garbė jiems... Ta baisioji naktis mūsų atmintyje išliks kaip kruvinasis sekmadienis ir ją visada primins pusiau nuleistos vėliavos, perrištos juodais kaspinais. |
||
|
|
||
|
Zuzana STUNŽĖNIENĖ
|
||
|
|
||
|
Laima MACYTĖ
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1992 m. sausio 9 d. įsaku Nr. I-2193 už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gydytoją Vitaliją KUNGIENĘ ir Šeduvos greitosios pagalbos vairuotoją Algį ALKSNĮ apdovanojo Sausio 13-osios atminimo medaliais. Šį apdovanojimą gavo ir radviliškietis, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės savanoris Kęstutis LANAUSKAS. |
||
|
|
||
Rusijos milicijos generolo majoro patarimai Gintaras Visockas Prieš keletą dienų RTVi televizijos laidoje Osoboje mnenije buvo pasakojama apie nusikaltėlių užvaldytą Rusiją. Joje atvirai kalbėjo į atsargą išėjęs Rusijos milicijos generolas majoras Vladimiras Ovčinskij. Kai kurios jo mintys aktualios ir mums. Ir ne vien dėl to, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jau irgi prabilo apie neleistiną nusikaltėlių ir oligarchų įtaką valstybės struktūroms. |
||
|
|
||
Strasbūro teismas paskelbė sprendimą R. Pakso byloje Sausio 6 dieną Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso skundo. EŽTT nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R. Paksui būti renkamam į parlamentą. Teismo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas. Tačiau EŽTT nepasakė, kad R. Paksas iš prezidento posto pašalintas neteisėtai. EŽTT atsisakė vertinti R. Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R. Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas. Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Lietuvos Konstitucinio Teismo (LKT) nutarimas, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui rusui Jurijui Borisovui už pastarojo suteiktą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių. Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai taip R. Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai, įtvirtinant, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |