Vinco Kudirkos bibliotekai 85-eri
Kazimieras Dobkevičius
|
V. Kudirkos viešosios bibliotekos
direktorius Zenonas Vaškevičius
apdovanojamas Kauno miesto
herbo skulptūrėle
|
Ilgametis Kauno miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius pasakoja, kad 85-erių metų sukaktis yra nemažas laikotarpis, per kurį 1925 metais muziejininko ir pedagogo Vinco Ruzgo pastangomis įkurta biblioteka išaugo į modernią viešąją biblioteką su septyniais funkciniais skyriais. Kauno mieste įsikūrę 30 bibliotekos padalinių, glaudžiai bendradarbiaujančių su vietos bendruomenėmis. Pasak direktoriaus, čia kaupiamas ir nuolatos atnaujinamas universalus spausdintų ir elektroninių dokumentų fondas, kurį sudaro daugiau kaip 704 tūkstančiai vienetų. Viešoji biblioteka ne tik siūlo turtingus grožinės ir specializuotos literatūros fondus, bet ir rengia susitikimus su kūrėjais, naujausių knygų pristatymus ir meno parodas. Pavyzdžiui, Berželio padalinyje veikia bendruomenės diskusijų klubas Civitas, kurio renginiuose mielai dalyvauja Lietuvos rašytojai ir politikai, Šaltinio filiale organizuojami užsiėmimai senjorams, Aušros padalinys drauge su Žaliakalnio bendruomene vykdo kraštotyrinius darbus, reikšmingus ne tik Žaliakalnio gyventojams, bet ir visam miestui. Viešoji biblioteka, siekdama paskatinti skaitymą, domėjimąsi knygos kultūra, rengia jau tradicija tapusias knygos šventes, bibliofilinių darbų konkursus ir knygų parodas. V. Kudirkos mirties 110-osioms metinėms skirta paroda Vinco Kudirkos gyvenimas ir veikla buvo eksponuota LR Seimo galerijoje, vėliau keliavo po Lietuvos regionų bibliotekas.
|
Paroda Lietuvos sentikių 300-osioms metinėms
|
Lietuvos ir Latvijos sentikiai
gieda senovines giesmes
|
Kaip teigia knygos Tautinės mažumos Lietuvoje sudarytojai, rusų migracija į Lietuvą vyko nuo seniausių laikų. Iki XVII amžiaus ji nebuvo masinė. XVII a. viduryje, įvykus Cerkvės reformai, į Lietuvą ėmė masiškai keltis sentikiai, nepripažinę tos reformos nuostatų, nusprendę išlaikyti senąjį tikėjimą. Pirmieji sentikiai Lietuvos teritorijoje apsigyveno 1679 metais. Toliau jų migracija vis didėjo. Nustatyta, kad XVIII amžiuje jų jau gyveno apie 200 tūkstančių. Kaip ir visų emigrantų, sentikių įsikūrimas naujojoje vietoje nebuvo lengvas, tačiau jie džiaugėsi tuo, kad čia galėjo puoselėti savo religines ir kultūrines tradicijas. Pirmoji medinė cerkvė buvo pastatyta Puščios kaime (Rokiškio r.) 1710 metais. Ši data laikoma Lietuvos Sentikių Bažnyčios įkūrimu. 1890 metais cerkvė perkelta į netoliese esantį Bobriškio kaimą. Cerkvė, išlikusi iki šių dienų, priklauso Bobriškio sentikių bendruomenei. Dabar didžiausia sentikių bendruomenė Baltijos šalyse yra susitelkusi Vilniuje.
|