|
Rusijos milicijos generolo majoro patarimai
Gintaras Visockas
Prieš keletą dienų RTVi televizijos laidoje Osoboje mnenije buvo pasakojama apie nusikaltėlių užvaldytą Rusiją. Joje atvirai kalbėjo į atsargą išėjęs Rusijos milicijos generolas majoras Vladimiras Ovčinskij. Kai kurios jo mintys aktualios ir mums. Ir ne vien dėl to, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jau irgi prabilo apie neleistiną nusikaltėlių ir oligarchų įtaką valstybės struktūroms.
Atsargos generolas majoras prisiminė neseniai Krasnodaro krašto stanicoje Kuščevskaja įvykdytą kraupų nusikaltimą, kai nusikaltėliai išžudė keliolika žmonių, tarp jų ir keletą vaikų. Jis netiki, kad valdžia nieko nenutuokė apie gaują, terorizuojančią vidutinio dydžio Rusijos miestą, kuriame gyvena apie 30 tūkst. gyventojų.
Pirmoji laidos herojaus V. Ovčinskij taisyklė buvo tokia: nustokime tikėti valdžios pasiteisinimais, neva jei ji būtų žinojusi ar bent jau įtarusi apie prastą padėtį, tų dvylikos lavonų nebūtų buvę. Štai dar 2005-aisiais metais į Rusijos prezidento administraciją, Generalinę prokuratūrą ir VRM atkeliavo kolektyviniai Kuščevskajos gyventojų skundai, kuriuos pasirašė po keletą šimtų žmonių. Juose buvo pasakojama, kaip gauja terorizuoja jaunas mergaites, versdama jas tapti prostitutėmis, kaip žudomi tie, kurie išdrįsta prieštarauti gaujos įvestai tvarkai. Šie laiškai atsidūrė ir Rosijskaja gazeta redakcijoje. Redakcija parašė tris didelius analitinius straipsnius. Į Krasnodaro kraštą tirti susiklosčiusios padėties išvyko specialiosios brigados iš Rusijos VRM ir Generalinės prokuratūros. Kaip buvo atlikti tyrimai prieš penkerius metus? Ogi niekaip. Tąsyk iš pareigų buvo nušalintas tik vietos milicijos viršininkas. Viršūnėlės prieš penketą metų Krasnodare nejudintos.
Beje, tas mokytojas, kurio mokines banditai išprievartavo ir kuris ėmė teisinėmis priemonėmis ginti savo auklėtines, atsidūrė teisiamųjų suole, prieš jį buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis kaltintas dėl įvairių nebūtų dalykų, tarp jų ir dėl šmeižto. Galiausiai jį uždarė į psichiatrinę ligoninę.
Atsargos generolo majoro V. Ovčinskij įsitikinimu, Rusijos federalinė valdžia puikiai žinojo, kas vyksta Krasnodaro krašte ir Kuščevskajos stanicoje dar prieš penkerius metus, tačiau nieko nedarė, kad pakeistų padėtį. Ir štai dabar dvylika aukų.
Beje, apie dvylika gyvybių nusinešusį nusikaltimą ir dabar Maskva greičiausiai nebūtų nieko sužinojusi. Tiesiog įžūlėjantys Krasnodaro banditai pamanę, kad jiems viskas leistina, bandė savo aukas sudeginti. Jei jie būtų suspėję sukelti gaisrą, šiandien mes žinotume apie stanicą Kuščevskaja tik tiek, kad ten sudegė dvylika žmonių, įskaitant keletą vaikų.
V. Ovčinskij nuomone, tokių kaip stanica Kuščevskaja šalyje ne viena dešimtis. Štai Chabarovsko krašte iki šiol siautėja banditų gauja Obščiak, turinti apie 5 tūkst. narių. Tiesa, ją pastaruoju metu lyg ir likvidavo nuteisė vien lyderius (apie dešimt svarbiausių banditų). Svarbu pabrėžti, jog toji gauja susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Jos įkūrėjas Džemu, beje, įteisintas vagis (vor v zakone), savo smogikus subūrė tarsi legaliai iš benamių ar sunkiai auklėjamų berniukų. Iš pradžių jis įkūrė vasaros stovyklas, kuriose berniukai neva buvo mokomi nerūkyti, negirtuokliauti, nenaudoti narkotikų. Iš pirmo žvilgsnio labai gražus sumanymas. Juk berniukai mokomi sportuoti, o ne girtuokliauti. Tačiau tokių stovyklų dvasia buvo visai priešinga moralės, etikos, dorovės principams.
Ilgainiui ponas Džemu (tai pravardė) jau turėjo šimtus ištikimų, tvirtų jaunuolių, pasiryžusių bet kada šaudyti, žudyti, deginti. Džemu vadovaujama gauja apie dvidešimt metų terorizavo visą Chabarovsko ir Primorės kraštą. Jie jau užpuldavo net karinius dalinius ir iš karininkų reikalaudavo duoklės. 1990-ųjų pabaigoje vienoje kavinėje, kurios lankytojai neparodė deramos pagarbos Džemu smogikams, buvo surengta tikra egzekucija. Visi pagarbos neparodę lankytojai sudeginti gyvi.
Įsimintinas atvejis, kai organizuoto nusikalstamumo atstovai užpuolė Čeliabinsko rajone surengtą roko festivalį. Į tą koncertą įsiveržė apie šimtas puikios fizinės formos ir gerai ginkluotų 3040 metų amžiaus vyrų. Jie visus mušė, atiminėjo brangius daiktus, pinigus. Bet tikroji užpuolimo priežastis buvo ta, kad koncerto organizatoriai atsisakė mokėti duoklę. Žodžiu, banditų žargonu tariant, neturėjo teisės koncertuoti. Dėl šio įžūlaus išpuolio buvo iškelta baudžiamoji byla ir nuteisti keli nusikaltėliai, kuriems skirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės. Atsargos generolas majoras V. Ovčinskij įsitikinęs, jog humanizmas gali atnešti daugiau bėdų nei naudos (nusikaltėliai už grotų praleidžia bent jau keletą metų), o jei įsigalios Teisingumo ministro Aleksandro Konovalovo peršamos pataisos, banditai laisvės nepraras. Taigi V. Ovčinskij įsitikinimu, humanizmas kol kas puoselėja tik totalinį nebaudžiamumą.
Dar vienas sveiku protu sunkiai suvokiamas pavyzdys iš Sverdlovsko. Ten prieš keletą metų siautėjo Čiudinovo gauja. Žmonės neapsikentę kreipėsi į miliciją. Kai kuriuose Sverdlovsko rajono miestuose įvyko tikros gatvių kautynės tarp OMON milicijos atstovų ir banditų banditai gražiuoju nepasidavė.
Atliekant tyrimą Sverdlovske paaiškėjo, jog čia milicija dažniausiai atsisakydavo kelti baudžiamąsias bylas dėl išprievartavimo, teisindamiesi, kad merginos savo noru tapdavusios prostitutėmis. O juk viskas būdavo priešingai: jas pagrobdavo ir jėga priversdavo imtis seniausios pasaulyje profesijos. Prostitucijos verslą Sverdlovsko krašte kuravusi Čiudinovo gauja buvo lyg ir pažabota: Čiudinovas sėdo į belangę iki gyvos galvos, trims jo sėbrams atseikėta po 20 metų, kitiems po 10 metų laisvės atėmimo. Taigi šie galvažudžiai maždaug po penkeriųšešerių metų vėl bus laisvėje, ir vėl šokdins Sverdlovską.
Dar viena didelė Rusijos bėda: banditai masiškai veržiasi į valdžią. Pavyzdžiui, Brianske rinkimų komisiją sudarė vieni nusikaltėliai. Vadinasi, valdžią Brianske formuoja banditai. Nusikaltėlių atstovų jau yra ir Vladimiro Putino partijoje Jedinaja Rossija. Štai Vladivostoko meru ilgokai dirbo nusikaltėlis, pravarde Vinipuchas, vienas iš gaujos Obščiak lyderių. Beje, tas Vinipuchas už grotų buvo labai trumpai dėl neva silpnos sveikatos netrukus už užstatą buvo paleistas į laisvę ir dabar sėkmingai slapstosi kažkur Rusijoje ar užsienyje. O šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas demagogiškai giriasi, esą nusikalstamumas Rusijoje mažėja. Štai per praėjusius metus Rusijoje užregistruota apie 2 milijonai nusikaltimų, tačiau net 7 proc. padaugėjo žmonių skundų. Vadinasi, šiandien Rusijos milicija registruoja tik kas 11-ąjį ar 12-ąją gyventojų pareiškimą dėl įvykdyto nusikaltimo.
Pasak V. Ovčinskij, Rusijoje masiškai daugėja atsisakymų kelti baudžiamąsias bylas. Kiekvieną mėnesį daugėja skundų, kurių autoriai tvirtina, jog buvo nepamatuotai atsisakyta iškelti baudžiamąsias bylas. Statistika byloja, jog per pastaruosius penkerius metus Rusijoje sumažėjo žmogžudysčių. Bet tai melas. Mat daugėja neatpažintų lavonų, žmonių, dingusių be žinios. Štai kokie skaičiai: 2009 metais Rusijos Federacijos teritorijoje užfiksuota 17 tūkst. žmogžudysčių, tačiau tais pačiais metais Rusijoje užfiksuota net 68 tūkst. neatpažintų lavonų ir apie 50 tūkst. dingusių be žinios asmenų. Vadinasi, galima manyti, jog Rusijoje 2009 metais įvykdyta per 135 tūkst. itin žiauraus pobūdžio nusikaltimų. Juk puikiai suvokiame, kodėl atsiranda tie neatpažinti arba dingusieji be žinios jie buvo nužudyti, pasakojo atsargos generolas majoras V. Ovčinskij.
Dabar Rusijos valdžia sumanė įslaptinti duomenis apie dingusius be žinios arba neatpažintus lavonus, nes tokia statistika ne Rusijos naudai. Rusijoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka net 16 žmogžudysčių (Jungtinėse Valstijose keturios žmogžudystės, Europos Sąjungoje viena žmogžudystė).
Paklaustas, ar įmanoma susidoroti su esama padėtimi, buvęs aukšto rango milicijos pareigūnas V. Ovčinskij tvirtino, jog teigiamų rezultatų tokiais atvejais pasiekti padeda tik... plataus masto valymo operacijos. Omenyje jis turi štai ką: jei norima įvesti tvarką Krasnodaro kraše, būtina bent jau laikinai sustabdyti visų svarbiausių šio krašto valdininkų ir pareigūnų įgaliojimus ir į jų vietas susodinti patikimus žmones iš federalinio centro.
V. Ovčinskij siūlė visiems, norintiems susidoroti su mafija ir organizuotu nusikalstamumu, imti pavyzdį iš Italijos. Jo žodžiais tariant, mafija Italijoje tarsi ir amžina, bet sumanūs Italijos teisėsaugos pareigūnų sprendimai lėmė, kad čia mafija nėra nei labai galinga, nei labai įtakinga. Italijoje nuo 1970 metų atliekami plataus masto valymai, kurių metu sučiumpami ne keli, bet keliolika krikštatėvių. Ir jie sodinami iki gyvos galvos. Sakykim, nusikalstama grupuotė Drangeta. Iš 37 jos vadeivų iki gyvos galvos buvo pasodinti net 27 krikštatėviai. Iš Drangetos valdžia konfsiskavo apie 10 tūkst. pelningų objektų viešbučių, laivų, firmų, gamyklų, lėktuvų, iš jos sąskaitų paėmė apie 9 milijardus eurų. Be abejo, Drangeta egzistuoja ir šiandien, tačiau po tokių valymų ji nebėra tokia galinga ir įtakinga, kad galėtų kelti rimtą pavojų.
O štai Rusijoje po SSRS subyrėjimo nebuvo nė vieno tokio pobūdžio valymo. Žinoma, Maskvai nebūtina vienu metu rengti masinius valymus Sibire, Urale ir pietuose. Užtektų pradžiai sutvarkyti vieno regiono banditus. Pavyzdžiui, Krasnodaro galvažudžius. Ir tada atsargesni ir kuklesni taptų kitų regionų banditai. Tada reikėtų imtis kurio nors kito regiono. Tokiu būdu per keletą metų būtų galima rimtai aplaužyti ragus rusų nusikalstamam pasauliui. Tačiau V. Ovčinskij įsitikinęs, jog be masinių valymų, kurių metu nuo pareigų būtų nušalinami ir gubernatoriai, ir milicijos, ir prokuratūros vadovai, ir teisėjai, realių apčiuopiamų rezultatų naivu tikėtis.
Ar Lietuvai nederėtų įsiklausyti į atsargon išėjusio Rusijos milicijos generolo majoro V. Ovčinskij patarimus?..
© 2011 XXI amžius
|