Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus susitikimas su liuteronų vadovais

Pasirengimas Reformacijos 500 metų sukakčiai

Mindaugas BUIKA

Popiežiui Benediktui XVI dovaną įteikia Pasaulio Liuteronų Federacijos pirmininkas Palestinos liuteronų vyskupas Munibas Junanas. Kairėje – PLF generalinis sekretorius čilietis pastorius Martinas Jungė

Apmąstyti kelionę į vienybę

Vienu svarbesnių ekumeninių įvykių 2010 metų pabaigoje buvo Pasaulio liuteronų federacijos (PLB) naujosios vadovybės ir ją lydinčios delegacijos vizitas į  Vatikaną. Gruodžio 16 dieną popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė PLF pirmininką Palestinos liuteronų vyskupą Munibą Junaną ir generalinį sekretorių čilietį pastorių Martiną Jungę, kurie į šiuos postus buvo išrinkti liepos mėnesį Štutgarto mieste Vokietijoje vykusioje PLF 11-oje asamblėjoje. 1947 metais Švedijoje įkurtai Pasaulio liuteronų federacijai dabar priklauso 140 nacionalinių bažnytinių bendruomenių, veikiančių 79 šalyse (taip pat ir Lietuvoje), kurios vienija 68,5 milijonus tikinčiųjų.

Svečiams pasakytoje kalboje Šventasis Tėvas priminė, kad prieš penkerius metus pradėdamas savo pontifikatą jis buvo susitikęs su ankstesne PLF vadovybe, kuriai patvirtino viltį dėl ekumeninių kontaktų intensyvinimo. Per praėjusius dešimtmečius po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) šioje srityje pasiekta nemažai laimėjimų, ypač palaipsniui ir kantriai įveikiant nepasitikėjimo kliūtis. Pažymėtina, kad krikščionių vienybės skatinimui yra svarbus „ir teologinis dialogas, ir praktinis bendradarbiavimas, ypač vietinių bendruomenių lygmenyje“, – aiškino Popiežius. Jis priminė svarbiausią pasiekimą – 1999 metais Vatikano ir PLF pasirašytą Bendrą deklaraciją dėl Nuteisinimo doktrinos, kuri suteikė naują stimulą tolesnei ekumeninei diskusijai.

Benediktas XVI atkreipė dėmesį į liuteronų rengimąsi paminėti Reformacijos pradžios 500 metų sukaktį. 1517 m. spalio 31 dieną Vitenberge tuometinis vokiečių vienuolis augustinas Martynas Liuteris paskelbė savo garsiąsias katalikybę, o ypač Popiežiaus valdžią, kritikuojančias 95 tezes, kuriomis ir prasidėjo protestantizmo sąjūdis. Šventasis Tėvas sakė, kad iki šios sukakties „katalikai ir liuteronai yra pašaukti iš naujo apmąstyti, kur mes esame savo kelionėje į vienybę, meldžiant Viešpaties vadovavimo ir pagalbos ateičiai“. Jis pranešė, kad Jungtinė tarptautinė katalikų ir liuteronų komisija šia proga ruošia naujo dokumento tekstą, dėmesį sutelkdama į temą „Krikštas ir stiprėjanti Bažnyčios bendrystė“.

Bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės

Vyskupas M. Junanas savo sveikinimo kalboje pripažino, kad būsimasis protestantizmo jubiliejaus minėjimas bus svarbus išbandymas ekumeniniams santykiams. Juk reikės apmąstyti ne tik per tą laiką padarytą pažangą krikščionių vienybės atkūrimo kelyje, bet ir „pripažinti Reformacijos reiškinio žalą atnešusius bruožus“. Tokiam vertinimui bus labai svarbi Šventojo Tėvo nuomonė ir „be jūsų pagalbos mes neapsieisime“, – sakė Katalikų Bažnyčios vadovui PLF pirmininkas. Prieš atvykdamas į Vatikaną vyskupas M. Junanas išreiškė viltį, jog sukakties proga katalikai ir liuteronai paskelbs bendrą dokumentą dėl vadinamojo „eucharistinio svetingumo“, tai yra galimybės priimti Komuniją vieni kitų pamaldose.

„Kiekvienas iš mūsų gali paliudyti šio sakramentinio valgio svarbą mūsų krikščioniškajame gyvenime, – kalbėjo Palestinos liuteronų vyskupas audiencijoje pas Popiežių. – Kiekvienas iš mūsų trokšta sulaukti laiko, kada mes galėsime celebruoti šią puotą kartu“. Tačiau ekspertai abejoja, kad tas susitarimas greitu laiku (ar kada nors) bus pasiektas, kadangi, kaip pripažino Vatikano II Susirinkimas, protestantai „neišlaikė grynos ir pilnutinės Eucharistijos slėpinio tikrovės“. (Dekretas apie ekumenizmą „Unitatis Redintegratio“, 22). Kita vertus, mokymas apie Viešpaties Vakarienę, kaip ir apie kitus sakramentus bei Bažnyčios tarnystę lieka ekumeninio dialogo objektu, nes Eucharistinė bendrystė yra esminė krikščionių regimos vienybės išraiška.

Vyskupas M. Junanas taip pat nurodė į katalikų ir liuteronų bendradarbiavimą socialinėje srityje, suteikiant paramą vargšams ir stichinių nelaimių aukoms. Vieningai buvo pasmerkti „neteisybė ir stabmeldystė“, kuriuos iškėlė 2009 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti globalinė finansų krizė. Tiek katalikų, tiek ir protestantų dvasiniai vadovai atkreipė dėmesį į neturtingų Afrikos, Azijos bei Lotynų Amerikos šalių didelį įsiskolinimą, kaip neteisingumo apraišką (ypač kai tenka skolintis ankstesnių skolų ir palūkanų išmokėjimui) su raginimais tas skolas dovanoti ar bent palengvinti jų naštą. Socialiniuose ir labdaros klausimuose – protestantai tai vadina „diakonija“ – „mes žvelgiame į priekį, skatindami visokeriopą bendradarbiavimą su savo broliais ir seserimis katalikais visuose – vietiniuose ir globaliniuose – lygiuose“, – pažymėjo PLF pirmininkas.

Būdamas Šventosios Žemės liuteronų vyskupu, jis nurodė į bendrumą siekiant taikaus regiono problemų sprendimo. „Mes, liuteronai, kaip ir jūs, remiame dviejų valstybių (Izraelio ir Palestinos) sprendimą, kad Jeruzalė priklausytų abiem“, – aiškino vyskupas M. Junanas. Kaip ekumeninis svečias jis dalyvavo spalio mėnesį Vatikane vykusioje Artimiesiems Rytams skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje ir pastebėjo, kad, nepaisant tam tikro pesimizmo dėl nesibaigiančių konfliktų, reikia tvirtai tikėti, kad teisinga taika Artimuosiuose Rytuose yra galima. To siekiant gyvybiškai svarbios yra tenykščių krikščionių pastangos ir gyvenimas gimtosiose vietose. „Nes kokia gi būtų Šventoji Žemė be vietinių krikščionių?“

© 2011 „XXI amžius“