Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kas slypi po kauke

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rytoj minėsime Sausio 13-osios įvykių dvidešimtąsias metines. Tuo lemtingu laiku daugelis tautiečių susitelkę priešinosi sovietinei agresijai. Lemtingieji sausio įvykiai aprašyti tuometinio Lietuvos parlamento vadovo prof. Vytauto Landsbergio knygose, Algirdo Patacko, Antano Karoblio ir kitų Kovo 11-osios signatarų straipsniuose, o herojiški Lietuvos valstybės institucijas gynusių teisėsaugos pareigūnų veiksmai aprašyti Zurabo Džavachišvilio knygoje „Angelo sargo skrydis“. Tada pavyko pasipriešinti nuožmiai sovietų agresijai, bet dabar, deja, sovietiniai reliktai – įtakingi kagėbistai ir nomenklatūros bonzos – Lietuvoje turi dar didžiulę įtaką.

Būtent iš kagėbistinės-komunistinės nomenklatūros sluoksnių kilusių politikų ir monopolinio kapitalizmo magnatų pastangomis Lietuvoje išlaikoma ir išnaudotojiška ekonominė sistema. Mūsų krašte yra didžiausios visame regione kuro ir elektros kainos. Benzino litras kainuoja 4,12 Lt, o dyzelinas – 4,40 Lt. Kaimyninėje Latvijoje kuras pigesnis 40–50 centų. Kuras daug pigesnis ir Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, net Ispanijoje ir Portugalijoje.

Gruodžio 7 dieną Lietuvos Seime priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta, kad nuo 2011 metų sausio 1 dienos pensijos nebus keliamos. Toks sprendimas ne tik neteisėtas, bet ir nusikalstamas. Gruodžio 16 dieną vos kelių balsų persvara nepritarta siūlymui kelti pensijas nuo 2011 metų balandžio 1 dienos. Tad ir toliau bus vykdomas ekonominis genocidas – engiami skurdžiausieji visuomenės sluoksniai. Bet kodėl priimami tokie sprendimai? Tai lemia ne tiek objektyvios priežastys, pavyzdžiui, prastai surenkamos biudžeto lėšos, bet totali korupcija. Labai abejotinas ir sprendimas turguose įvesti kasos aparatus. Tokiu sprendimu nepatenkinti turguose prekiaujantys smulkieji verslininkai rengiasi protesto akcijoms.

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė sensacinga žinia – sulaikytas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vadovas Algimantas Kliunka. Sausio 6 dieną 18 metų be jokios rotacijos svarbiam prokuratūros padaliniui vadovavęs A. Kliunka padavė pareiškimą atleisti jį iš pareigų. Pareiškimas patenkintas. Naktį iš sausio 4 į 5 dieną A.Kliunką viename Vilniaus naktiniame klube sulaikė policijos pareigūnai. Alkoholio padauginęs prokuroras keikėsi, plūdo klubo darbuotojus, mėtė stiklines. A. Kliunkos ir A. Stepučinsko vadovaujamas departamentas tyrė rezonansines bylas. Tačiau daugelių garsių aferų ir nužudymų tyrimai stringa. Iki šiol nepradedamas ir kovotojo su pedofilija D. Kedžio nužudymo tyrimas, iš mirties taško nepajudėjo ir žymių verslo magnatų V. Jakučio ir V. Bieliausko nužudymų tyrimai. Egzistuoja įvairios nužudymų versijos, tačiau retai užsimenama apie tai, kad  V. Jakutis ir V. Bieliauskas žinojo daug paslapčių ir tai galėjo tapti jų mirties priežastimi. V. Jakutis kartu su žymiu Vokietijos kriminaliniu baronu A. Nimške valdė bendroves „Tora“ ir „Nimtech“. Šios bendrovės finansavo kai kuriuos politikus, o didžioji dalis šių lėšų ėjo šešėliniu keliu – į partijų „juodąsias kasas“. Be to, V. Jakutis buvo artimai susijęs ir su skandalingu „Alitos“ privatizavimu. Daug paslapčių žinojo ir V. Bieliauskas. Su jo vadovaujamu „Status“ koncernu artimai susiję asmenys 1993–1995 metais sukūrė profesionalių šnipų tinklą ir rinko duomenis apie Lietuvos politikus ir verslininkus, organizavo neteisėtą telefoninių pokalbių pasiklausymą. O didžiųjų finansinės aferų – „Draugystės“, „Alytaus tekstilės“, Valdovų rūmų aferos tyrimai stringa dėl to, kad su jomis susiję daug įtakingų politikų ir valdžios pareigūnų.

Lietuva pagal visuomeninio-politinio vystymosi raidą ir ekonomines tendencijas neprimena pažangos keliu einančių pokomunistinių valstybių – Lenkijos, Estijos, Slovakijos. Lietuvos politinė ir ekonominė raida panaši į Rusijos raidą. Rusijoje įsigalėjo Kremlių valdantis Putino-Sečino klanas ir su šiuo klanu artimai susiję oligarchai – R. Abramovičius, O. Deripaska, A. Usmanovas, S. Kerimovas, G. Timčenka, A. Čemezovas, broliai Kovalčiukai, G. Lučianskis, I. Machmudovas ir kiti. V. Putinas su I. Sečinu ir G. Timčenka kontroliuoja labai pelningą naftos bendrovę „Gunvor“, kurios būstinė Šveicarijoje. „Gunvor“ veikla artimai siejasi su stambaus amerikiečių kilmės verslo magnato, įtakingo tarptautinių nusikaltėlių sindikato vadeivos M. Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Ten, kur vyksta milijardų dalybos, atsirandi bendri Rytų diktatorių ir vakariečių verslo magnatų interesai. Buvusio pokomunistinio bloko šalys šiuo metu labai skirtingos – kai kurios jau pasuko demokratijos keliu, kai kurios yra tipiškos oligarchinės valstybės ar net nuožmios tironijos. Amerikiečių istorikas ir psichologas Loidas De Mozas, išsamiai nagrinėjantis pokomunistinių valstybių vystymosi raidą, teigia: „Iš pokomunistinio bloko šalių pažangiausios yra Čekija, Slovakija, Lenkija, Vengrija ir Slovėnija, nuo jų kiek atsilieka Estija ir Kroatija. Šios septynios valstybės pasuko tikros demokratizacijos keliu, čia įvykdytos daugumai piliečių naudingos pažangios ekonominės reformos. Tuo tarpu Rumunija, Bulgarija, Serbija, Latvija ir Lietuva užstrigo oligarchijos pelkėje. Rusija, Baltarusija, Albanija, Makedonija ir Juodkalnija yra dar žemiau – čia demokratija apskritai nekvepia. Tai – žiaurių ir galingų mafijos klanų užvaldytos valstybės“. JAV gyvenantis armėnų kilmės sociologas G. Derlugjanas teigia: „Rusijos padėtis primena brežnevizmo eros pabaigą – regime sąstingį, totalinę korupciją ir nuožmias kovas dėl valdžios „po kilimu“. Dabartinis nuosmukis faktiškai nubloškė Rusiją į skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių lygį. Tiesa, žmonių aktyvumas Rusijoje jau kyla, tik dar neaišku, kokias pasekmes tai sukels: ar šalis pasuks ekstremizmo ir susiskaidymo, ar demokratizacijos keliu“.  

Lietuvai tampant  „Mažąja Rusija“, pažangos  nematyti, klesti betvarkė ir teisinis nihilizmas, o korupcijos voratinklių gijų nukapoti niekaip nepavyksta. Tokie reiškiniai neatsitiktiniai – Lietuvoje akivaizdžiai regimos monopolinio kapitalizmo grimasos: klesti korupcija, nepotizmas ir išnaudojimas. Nors korupcinės sistemos architektai slepiasi po demokratijos kauke, bet tikroji padėtis apgailėtina – Lietuvoje egzistuoja tik demokratijos likučiai ir klesti kleptokratija. Kai kurios savivaldybės faktiškai jau užvaldytos su cigarečių ir spirito kontrabanda, žemės grobstymu ir stambių aferų organizavimu susijusių klanų. Alytus – tai tik vienas iš chrestomatinių mafijos įsigalėjimo pavyzdžių: čia klestėjęs Daugėlų klanas buvo užvaldęs savivaldybę, kai kurias kitas vietos valdžios institucijas ir kontroliavo visą stambesnį verslą mieste.

Socialinė atskirtis Lietuvoje vis didėja, didėja ir emigracijos srautai – faktiškai vyksta masinė deportacija į Vakarus. Monopolinio kapitalizmo struktūras valdantys oligarchai ir kriminaliniai baronai jaučiasi nebaudžiami. 2004–2010 metai – oligarchų klestėjimo metas. Jų valdomos monopolinio kapitalizmo struktūros – „Rubicon“ korporacija, Gariūnus valdančios bendrovės „Jurgena“ ir „Posūkis“, marketavičių imperija , EBSW klanas tiesiog klesti.

Lietuva ir pagal teisinę sistemą vis labiau primena Rytų šalis – Rusiją, Ukrainą ir Kazachstaną. Rusijoje net už stambius nusikaltimus nuteisti su KGB–FSB susiję veikėjai kalėjime praleidžia nedaug laiko. Štai 11 metų kalėjimo nuteistas magas šarlatanas G. Grabovojus realiai kalėjo tik ketverius metus, ir jau nuo 2010 metų gegužės mėgaujasi laisve. Jį užtarė įtakingi globėjai, tarp jų ir „Kremliaus“ magu vadinamas KGB generolas G. Rogozinas. XVI amžiuje Rusiją valdęs caro Ivano Rūsčiojo režimas įsigalėjo su galingos slaptosios tarnybos (opričninos) pagalba. Opričnikai organizavo žudynes, plėšimus, užgrobdavo žemes. Jų aukomis tapo tūkstančiai žmonių. Rusijoje šiuo metu klesti šiuolaikiniai opričnikai – nuožmūs saugumiečių klanai, o Lietuvoje – su KGB susiję korumpuoti prokurorai, politikai ir oligarchai. Įsigalėjo siaura, bet labai įtakinga teisininkų kasta. Dauguma šių teisininkų – tai buvę KGB kadriniai darbuotojai, agentai ir rezervistai arba KGB pareigūnų bei komunistinės nomenklatūros veikėjų artimi giminaičiai. Bet ši galingų teisininkų kasta – tik dalis korupcinės valdžios. Mūsų krašte įsigalėjo korupcinės valdžios vertikalė: jos viršuje – oligarchai, įtakingiausi kriminaliniai baronai, korumpuoti politikai ir prokurorai, kiek žemiau – su jais susiję žemesnio rango korumpuoti politikai, prokurorai, teisėjai ir kriminalinių klanų vadeivos, dar žemiau – korumpuoti įvairių žinybų klerkai ir žemesnio rango klanų vadeivų parankiniai. O kad ši piramidė išliktų be pakitimų, suinteresuotos šios piramidės viršūnės – oligarchai, korumpuoti politikai ir prokurorai. Juk rimtai sujudinus apatinę korupcinės piramidės dalį, ateis eilė ir lietuviškiems deripaskoms bei usmanovams – visiems tiems bosams, janukoniams, pašukevičiams, kėvišams ir jų rėmėjams – kirkilams, kūriams, januškoms ir pan. Cinizmo viršūne buvo pasiekta 2010 metais, kai paaiškėjo, kad pedofilų klaną dangsto įtakingi pareigūnai, kai prasidėjo nužudymų legalizavimas. Jei trukdai pedofilų klanui, būsi likviduotas, o nužudymas net nebus tiriamas. Lietuvą griaužiantis oligarchijos virusas bus sutramdytas tik tada, kai bus sugriauta šios oligarchinės santvarkos atraminė ašis – kūrizmas – demoniška teisinė sistema.

© 2011 „XXI amžius“