Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apie pedofiliją Lietuvoje ir pasaulyje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Tarptautinės konferencijos „Pedofilija Lietuvoje ir pasaulyje“ plakate – prievartavimą patiriančių vaikų skausmas

Tarp konferencijos dalyvių – Belgijos princesė Žaklina de Croy (centre)

Prof. Mauricio Bruni teigė, kad Italijoje pedofilija vis labiau plinta Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

Sausio 22 dieną Kaune vyko tarptautinė konferencija „Pedofilija Lietuvoje ir pasaulyje“. Konferenciją organizavo judėjimas „Drąsiaus kelias“, talkino keli pilietiniai judėjimai ir grupė mokslo bei kultūros veikėjų. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių – tarp jų ir nužudyto kovotojo su pedofilija D. Kedžio mama Laima Kedienė, sesuo teisėja Neringa Venckienė, tetos Audronė Skučienė ir Birutė Steponkevičienė, kiti giminaičiai. Į renginį atvyko nemažai svečių iš užsienio – Belgijos princesė Žaklina de Croy, žymus kovotojas su pedofilija, profesorius Mauricio Bruni iš Italijos, žurnalistė Rita Broka iš Latvijos ir kiti. Konferencijoje dalyvavo ir Seimo nariai S. Stoma, K. Uoka, Kauno tarybos narys A. Mileika, nemažai visuomenės veikėjų, įvairių pilietinių judėjimų lyderių.

Pirmoji pranešimą skaitė Belgijos princesė Žaklina de Croy, prieš pedofiliją kovojančios organizacijos vadovė. Jos pranešimo tema „Europos Sąjungos šalyse veikiančio pedokriminalinio internetinio tinklo politiniai aspektai“. Ž.de Croy pabrėžė, kad visose ES šalyse veikia pedofilų tinklai, jie bendradarbiauja tarpusavyje, internete yra įkūrę daug vaikų pornografijos svetainių. „Pedofilai ne tik prievartauja vaikus, jie juos ir žudo. O žudo dėl dviejų priežasčių: pirma, norėdami nuslėpti pedofilijos faktus, antra – dėl filmų. Tokie filmai, kuriuose nužudomas vaikas, kainuoja 25–30 tūkstančius eurų, didesnė dalis tokiuose filmavimuose nužudomų vaikų yra iš skurdesnių Europos šalių į Belgiją, Austriją ar Italiją atgabenti vaikai. Kai kurie tokie filmai yra filmuojami skurdesnėse žemyno šalyse – Rumunijoje, Bulgarijoje ir dar keliose valstybėse. Maždaug 10 minučių vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti tvirkinami vaikai, kainuoja 250 eurų. Kodėl pedofilų tinklai veikia vis įžūliau ir nėra sutramdomi? To priežastis paprasta – pedofilija ir vaikų pornografijos verslas yra labai platus ir pelningas, į šią veiklą yra įsitraukę ir vyriausybių nariai, įtakingi politikai“, – teigė Ž. de Croy.

Iš Italijos atvykusi asociacijos „Inform-Azione Donna Mambini Ancora ONLUS“ vadovė Maria Beninjo pabrėžė, kad įtakingų pedofilų – politikų ir valstybės pareigūnų – įtakoje daugelis vaikų prievartavimo bylų vilkinamos ir sužlugdomos, tyrimai nutraukiami.

Iš Italijos atvykęs profesorius Mauricio Bruni sakė: „Italijoje pedofilija vis labiau plinta. Situaciją gerokai apsunkina tai, kad kai kurie medikai talkina pedofilams. Jie klastoja ekspertizių išvadas, teismams išduoda melagingas pažymas. Kai kurie medikai net parašo sąmoningai klaidingas mokslines studijas, jose klaidingai pateikdami kai kuriuos duomenis. Pagal tokias studijas jau neaišku, kaip klasifikuoti prievartavimo atvejus“.

Žurnalistė iš Latvijos Rita Broka pati asmeniškai susidūrė su pedofilijos grėsme – jos dukrą tvirkino bei prievartavo jos vyras norvegas.

„Mane labai sukrėtė D. Kedžio istorija. Jis atkakliai kovojo su pedofilais ir buvo nužudytas. Man irgi teko daugelį metų aiškintis pedofilijos atvejį, deja, dukrą prievartavęs mano vyras išvengė atsakomybės. Pedofilams patinka žiaurūs seksualiai žaidimai – jie net mėgsta filmuoti tokias scenas, kuriose vaikai mušami rimbais, badomi adatomis. Ir mano vyras ne tik prievartavo dukrą, bet ir badė ją adatomis ir visaip kankino. Manau, kad D. Kedžio dukros pasakojimai yra teisingi, nes pasitaiko nemažai atvejų, kai motinos pardavinėja savo dukras pedofilams. Štai prieš kurį laiką Norvegijoje buvo atskleisti faktai, kad dvi motinos buvo įkūrusios viešnamį, kuriame pedofilams pardavinėjo savo vaikus, jos net leisdavo filmuoti iškrypėliškas orgijas.“

Psichologė Eglė Mirončikienė savo pranešime pedofiliją pavadino viena didžiausių šiandienos pasaulio grėsmių, greta plintančios priklausomybių bangos – alkoholizmo, narkomanijos, kompiuteromanijos ir panašių. „Pastarąjį dešimtmetį pastebiu, kad vis švelnėja pedofilų įvertinimas – šie seksualiniai nusikaltėliai dažnai įvardijami kaip ligoniai, o ir pati pedofilija vis dažniau įvardijama ne kaip nusikaltimas, o kaip perversija (nukrypimas). Ir tokiu būdu siekiama pakreipti visuomenės nuomonę. Ko gero, jau artėja metas, kai apie pedofiliją bus pradėta kalbėti ne kaip apie nusikaltimą, o kaip apie seksualinę pakraipą“, – teigė E. Mirončikienė.

Seimo narys Saulius Stoma kalbėjo apie įstatyminę bazę. Jo teigimu, siekdami įtvirtinti visapusišką vaikų apsaugą nuo seksualinių nusikaltėlių, turime atsižvelgti į geriausią kitų valstybių patirtį. „Deja, galime konstatuoti, kad daugelyje Vakarų valstybių kur kas didesnis dėmesys skiriamas vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto, o Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka. Lietuvai ypač aktualus klausimas yra pedofilų registro įvedimas. Šis klausimas iki šiol nepajudėjo iš mirties taško, tuo tarpu per pastarąjį dešimtmetį įvairiose pasaulio šalyse jau imtasi ryžtingų priemonių pedofilijai pažaboti. Štai JAV Kongresas 2006 metais patvirtino Vaikų apsaugos įstatymą. Viena pagrindinių šio įstatymo nuostatų – įvestas trijų lygių pedofilų registras. Nusikaltėliai suskirstyti į tris grupes: pirmajai grupei priskirtieji turi būti registruojami 15 metų, antrajai grupei – 25 metus, trečiajai grupei priskirti pavojingiausi pedofilai – jie turi registruotis visą likusį gyvenimą. Įdomu pastebėti, kad Estijoje 2007 metais įvestos kelios teisės normos, skirtos ryžtingai kovai su pedofilija bei pedofilijos prevencijai. Lietuva kovos su pedofilija srityje smarkiai atsilieka nuo šioje srityje kur kas toliau pažengusių valstybių. Manau, kad turime sugriežtinti bausmes seksualiniams nusikaltėliams, o ypač pedofilams.Tačiau svarbiausia priemonė – sukurti seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltintų asmenų registrą“, – pareiškė S. Stoma.

Kunigas Jonas Varkala pasakojo, kad prieš vykdamas į konferenciją pasikalbėjo su paprastu žmogumi ir pasakė, kad vykstąs į renginį, kuriame bus kalbama apie pedofiliją. Žmogų apėmė siaubas, bet siaubas kyla ir kunigui. (Kun. J. Varkalos pranešimą spausdiname šiame puslapyje.)

Konferencijoje pranešimą skaitęs žurnalistas J. Ivanauskas akcentavo itin aktualią problemą – Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama daug kryptingos, neobjektyvios informacijos apie Kauno pedofilijos bylos detales, todėl susidaro įspūdis, kad bent dalis tokios informacijos yra užsakomojo pobūdžio (tokios informacijos skleidimu ypač pasižymi kai kurie ,,Lietuvos ryto“ žurnalistai, V. Gaivenio vadovaujamos prodiuserių bendrovės organizuojamų televizijos laidų darbuotojai ir kai kurie kiti asmenys). Kovo 11-osios akto signatarė, kriminologė dr. R. Gajauskaitė savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvoje taikomos per švelnios bausmės už pedofiliją, į šį reiškinį dažnai žvelgiama abejingai, o įtakingi pedofilai išvis išsisuka nuo atsakomybės. Pranešimus skaitė ir disidentė N. Sadūnaitė, mokslininkė iš Latvijos Z. Blaua. (Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas dėl tam tikrų priežasčių pranešimą skaityti atsisakė.)

Konferencijos dalyvius pribloškė pedofilijos mastai: pedofilija vis labiau plinta Italijoje, Belgijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse ir kitose žemyno valstybėse. Vis dėlto šiose šalyse kartais išaiškinami įtakingų pedofilų klanai. Tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje ir  kai kuriose kitose  pokomunistinėse valstybėse pedofilai veikia atvirai, daugelis tyrimų dėl įtakingų pedofilų įvykdytų nusikaltimų stringa, o kovotojai su pedofilija yra persekiojami.

© 2011 „XXI amžius“