Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Iš praeities semiamės stiprybės

Kiek daug iškilių moterų darbavosi mūsų Tėvynės labui! Viena jų – Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, kurios 80-ąsias mirties metines šiemet minime.

Panevėžio katalikių moterų draugijos narės nutarė giliau susipažinti su rašytojos gyvenimu, kūryba ir visuomenine veikla. Lapkričio 20 dieną apie Šatrijos Raganos gyvenimą ir literatūrinę veiklą išsamiai papasakojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos mokytoja Zita Kazlauskienė, ištraukas iš apsakymų paskaitė šios mokyklos mokinės – kudirkietės.

Neatleidimas

„Esame bandomi neatleidimu ir neprašymu atleidimo“. Tai viena iš daugelio piktųjų dvasių, kurių mes nematome, bet jaučiame, nesuprasdami, kad  tai piktosios dvasios veikimas.

Sakome, kad atleidome, tačiau ir toliau prisimename mums padarytą skriaudą, pasakojame apie tai kitiems. Tuo ne tik suteršiame kito žmogaus, apie kurį kalbame, gerą vardą – mes perduodame dalį piktosios dvasios ir tam žmogui, kuris klausosi. O jeigu tas žmogus perpasakoja kitam ar kitiems, susidaro tarsi grandininė reakcija. Piktoji neatleidimo dvasia dauginasi vos ne geometrine progresija. Jeigu žmogus jau turėjo prie savęs tos rūšies piktąją dvasią, tai ji pastiprinama nauja. Žmogus, kuriam kitas žmogus nieko blogo nepadarė, pradeda apie jį blogai galvoti ir kalbėti.

Ačiū Tau, Dievuli!

Per Trijų Karalių šventę dalyvavome šv. Mišiose Vytauto bažnyčioje. Po šv. Mišių, kunigo Kęstučio prie laukujų durų maloniai rankų paspaudimu pasveikinti ir palydėti, su mažaisiais anūkėliais skubėjome prie mašinos. Vos pajudėjus iš vietos paaiškėjo, kad viename rate nebėra oro, o pakeisti rato nemokame. Išsitraukę iš bagažinės atsarginį ratą ir įrankius einame prašyti pagalbos prie greta stovėjusio automobilio. Nors visi mato, kas mums atsitiko, nė vienas nesileidžia į kalbas – išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės ir stengiasi apsimesti, kad mūsų nepastebi. Net policijos mašiną stabdėme, bet ir ta nesustojo, policininkai tik šyptelėjo ir nuvažiavo. Ir taip tu man atsitik: telefonai palikti namuose, automašinos iš aikštelės visos išvažiavo, anūkai sušalo, o mes visi be pirštinių stovime sustirę, nusiminę.

Kas buvo tas Tadas Blinda

Sovietinė valdžia visą laiką ieškojo herojų, kovojusių su  išnaudotojais. Ir rasdavo. Vienas toks Rusijos plėšikas buvo Stepanas Razinas, su savo gauja upėse apiplėšinėjęs prekeivių baržas. Apie jį nemažai parašyta knygų, sukurta dainų. Beje, ir pats Stalinas buvo kalnų plėšikas, slapyvardžiu Koba.

Taigi ir tarybų Lietuvai reikėjo panašių herojų. Reikėjo ir buvo atrastas plėšikas, kokių anais laikais ne vienas pasitaikydavo, – Tadas Blinda. Nežinoma, ar buvo gausi jo gauja, tačiau žinoma, kad Lietuvoje didelių gaujų nebūta. Kiek žinoma iš kalbų liaudyje, T. Blinda buvo užplumpintas kuolais karčemoje valstiečių, kuriems įkyrėjo jo plėšikavimas. Būta Lietuvoje ir daugiau pavienių plėšikėlių. Vienas toks buvo sunkiai sugaunamas Rickus. Apie Rickų, jo sugebėjimą pasprukti nuo policijos sklandė daug įdomių pasakojimų. Kalbėjo, kad jis vienam biedniokui padovanojo karvę. Kuo ne svieto lygintojas?

Kad gėralai išnyktų

Viena iš girtavimo priežasčių yra brangus alkoholis, todėl pasisakau už pigų alų, dar pigesnę degtinę, nemokamą vyną socialiai remtiniems. Kita didžiosios krašto nelaimės priežastis – tai draudimas velnio lašus parduoti asmenims iki 18 metų, todėl, leidus alkoholį parduoti tik alkoholikams, šio narkotiko prekyba sustotų tą pačią dieną.

Kaip matome, išsivaduoti iš vergijos techniškai nesudėtinga, bėda, kad trūksta noro arba šventosios dvasios – politinės valios. Anot Jėzaus Kristaus, pjūtis didelė, bet darbininkų maža: daugelis taikstosi su baisaus priešo reklamavimu, iškilmingu laikymu buteliuose blizgančiomis etiketėmis maisto parduotuvėse, degalinėse bei vaistinėse.

Metų sandūros renginiai

Ir maži, ir dideli šoko ratelius

Zarasų rajono  Degučių seniūnijos Vajasiškio bendruomenės žmonės moka džiaugtis kiekviena diena. Prieš Adventą į jaukią Bendruomenės namų salę Vajasiškio ir aplinkinių kaimų gyventojus  sukvietė vakaronė „Po rudens darbų“. Vajasiškio bendruomenės pirmininkės Genutės Sarokinos iniciatyva buvo surengtas vaišių konkursas, ant stalų puikavosi šeimininkių gaminti patiekalai. Daugiau nei šimtą susirinkusiųjų smagiomis dainomis ir melodijomis linksmino Utenos rajono Daugailių miestelio kapela, vadovaujama P. Leleikos. Renginio metu vyko slaptas balsavimas – buvo renkami 20 nominacijų laimėtojų. 2010 metų nominantai bei pagrindiniai bendruomenės rėmėjai buvo apdovanoti padėkomis ir atminimo dovanėlėmis. Vakaronėje buvo ragaujami ir vertinami pigiausi, ekologiškiausi ir skaniausi  patiekalai, vyko konkursai, o renginio pabaigoje net salės grindys linko nuo smagių šokių ir žaidimų

Myli gamtą – myli Dievą...

Visagalis Viešpats Dievas, sukūręs savo nuostabiausią kūrinį –žmogų – padovanojo jam ir gamtą. Gyvename nuostabiausių spalvų, garsų bei vaizdų pasaulyje, todėl privalome saugoti ir branginti motinėlę gamtą. Ji ne tik teikia mums grožį, malonumą, bet ir maitina, rengia ir palaiko sveikatą. Gamtoje nesame vieniši. Mus supa augalų įvairovė, džiugina paukšteliai, žvėreliai ir visokia kitokia gyvastis. Niekas taip nebuvo susidraugavęs su gamta kaip šv. Pranciškus Asyžietis. Jis be galo mylėjo kiekvieną augalėlį, gyvūnėlį. Pasak legendos, šv. Pranciškus net kalbėjosi su paukšteliais, žvėreliais, padėjo susidraugauti vilkui su ėriuku. Savo sukurtų giesmių bei himnų posmais šv. Pranciškus šlovino Viešpaties kūriniją – Gamtą.

Prie degančio aukuro – žodžiai apie laisvę

Prie aukuro Vajasiškio žmonės klausėsi žodžių apie Lietuvą ir laisvę

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Vajasiškio parapijos žmonės prie kaimo bendruomenės namų iš lauko akmenų sukrovė didžiulį aukurą. Dabar prie jo parapijiečiai renkasi paminėti svarbiausių datų, čia vyksta įvairios šventės.

Suliepsnojo aukuras ir Sausio 13-ąją. Nors buvo šaltokas, žvarbus žiemos vakaras, parapijiečiai skubėjo į bažnyčią. Čia kun. Kęstutis Palepšys aukojo šv. Mišias už laisvę, santarvę, už prieš dvidešimt metų prie televizijos bokšto žuvusius patriotus.

KRYŽIŲ KALNAS

Dunkso kalnas – įdubęs, sulinkęs, ilgametis, prislėgtas naštos –
Ne didingais jis puoštas paminklais, tiktai simboliais Kristaus kančios:
Rymo kryžiai kryželiai mediniai, klauso vėjas graudžiausios raudos,
Girdi skundą brangiosios Tėvynės, guodžia skausmą tautos pavergtos.

Kitados Muravjovo žandarai smaugė brolius ir trėmė šeimas,
Jie norėjo palenkt caro valiai išdidžias ir garbingas tautas.
Pirmutinį kryželį čia statė Motinėlė tamsiojoj nakty:
Už sūnelį – pakartą jį matė miesto aikštės pačiam vidury.

„Apkramtytos“ sveikinimų koncertų melodijos

Šeštadienių ir sekmadienių popietėmis ir didžiųjų švenčių dienomis du šalies televizijos kanalai transliuoja  „Sveikinimų koncertus“. Kaip ir dera konkuruojančioms televizijoms, šie koncertai turi skirtingus pavadinimus, rodomi skirtingu laiku, o sveikinimus ir linkėjimus perduoda skirtingos laidų vedėjos.

Tačiau abiejų televizijų (BTV ir LTV ) laidos yra panašios. Pirmiausia tekstai, linkėjimai, besikartojantys kiekvieną savaitę, yra banalūs, naivūs, sukeliantys juoką. Nežinia, kas tuos tekstus rašo: jeigu tokie „raštingi“ yra sveikinimų užsakovai – nieko nuostabaus. Už pinigus galima į eterį paleisti bet kokią rašliavą. Kur kas blogiau, jei tuos tekstus surašo patys televizijos „išminčiai“, laidų rengėjai. Tokiu atveju griežtesni turėtų būti redaktoriai, prodiuseriai, atsakingi televizijos kanalų darbuotojai.