2011 m. vasario 4 d.
Nr. 10
(1890)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Žemėtvarkininkų išdaigos, arba nuomininkai savo žemėje

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Įdomu, kieno nurodymu privatizuotas
šis kairėje pusėje nuo Jūratės sklypo
esantis melioracijos griovys?

Tikriausiai šiandien daug kas pasakys, kad Lietuvoje klesti valdininkų nežabota savivalė, korupcija ir teisinis nihilizmas. Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai akivaizdžiai paliudijo visuomenės nepasitikėjimą aukščiausiomis valstybės struktūromis ir teismais. Jau daugelį metų tūkstančiai šalies gyventojų, siekiančių surasti teisybę, priversti beviltiškai mindžioti valdžios institucijų slenkstį. Tačiau teisybę, pasirodo, ne taip lengva surasti, ypač jei patenki į pačios valdininkijos interesų zonos akiratį. Padorumą praradę valdininkai padarys viską, kad žmonės net nebandytų teisybės ieškoti. Širvintų krašte senelio turtą paveldėjusi vilnietė studentė Jūratė Tumonytė, su savo tėvais jau ne vienerius metus ieškanti teisybės, tai patyrė savo kailiu...


Jos didenybė žemė

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius
Autoriaus nuotrauka

Mūsų pašnekovas – Panevėžio rajono Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius. Jis yra vadovavęs Panevėžio rajono ūkininkams, dirbo šio rajono Žemės ūkio rūmų atstovu.

 

Kaip gyvuoja smulkusis verslas Miežiškių seniūnijoje?

Iš žemės ūkio verslo gyvena 25 ūkininkai. Seniūnijoje yra apie 3 tūkstančiai žmonių, taigi apie tūkstantis šeimų. Vadinasi, 25 šeimos užsiima  žemės ūkiu ir iš jo gauna  pagrindines pajamas. Net 19 ūkininkų dirba iki 100 ha žemės, o likusieji turi nuo 100 iki 1000 ha (900 su trupučiu ha turi vienintelis ūkininkas). Jie gauna pajamas už žemės ūkio produktų auginimą,  perdirbimą ir pardavimą. Ūkininko Stasio Rudžio dirbamos žemės nėra daug, jis vysto specializuotą daržininkystės ūkį bei užsiima kopūstų rauginimo verslu.  Šiandien toks verslas, kai susidaro uždaras ciklas – augina, perdirba ir parduoda, perpektyvus. Mūsų rajone kūrėsi kooperatyvai, kurie bandė auginti ir parduoti, tačiau čia  nebuvo  pagrindinės – gamybos grandies. Praktiškai šiandien jie merdi arba bankrutuoja, todėl dominuoja smulkūs perdirbėjai. Keletas ūkininkų turguje pardavinėja savo užaugintas daržoves,  šiuose ūkiuose dirba šeimos ir sezoniniai pagalbiniai darbininkai. Stambesniems ūkiams, samdantiems darbuotojus ir valstybei  mokantiems visus mokesčius, esant dabartinėms produkcijos supirkimo kainoms, šiandien sudėtinga  išsilaikyti, todėl jie priversti atleisti žmones. Kai per maži mokesčiai – blogai valstybei, kai jie per dideli – blogai verslui. Reikia surasti viduriuką, kuris tenkintų žmogų ir jam dar truputį liktų, kad galėtų toliau vystyti savo verslą. Šiandieninė mokesčių politika, reikia pripažinti, neskatina verslo eiti į viešumą, bet verčia slėpti mokesčius  arba ieškoti įstatymo spragų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija