Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Palaiminimai: krikščionių veiklos programa

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Katalikų akcijos vaikais paleidžia taikos balandį

Jaunimo taikos iniciatyvos

Sausio 30-ąją, susitikęs su dešimtimis tūkstančių piligrimų Šv. Petro aikštėje sukalbėti „Viešpaties Angelas“ maldą, popiežius Benediktas XVI atskirai pasveikino gausią grupę Romos vyskupijos Katalikų akcijos vaikų, jų tėvų, katechetų ir ganytojų. Ši jaunų žmonių organizacija sausio mėnesį skyrė ypatingoms maldoms už taiką ir kitoms taikingoms iniciatyvoms, pavadintoms „Taikos karavanu“. Papasakoję apie šią akciją susirinkusiesiems berniukas ir mergaitė kartu su Šventuoju Tėvu pro jo darbo kabineto langą išleido du baltus balandžius.

Jono Pauliaus II paveldas: naujų kankinių pagerbimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II prie komunistų saugumo policijos nužudyto ir 2009 metais beatifikuoto kunigo Ježio Popieliuškos kapo

Ekumeninis renginys Romos Koliziejuje

Artėjant popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai, prisimenamas jo mokymas bei kitos iniciatyvos, nepraradusios aktualumo iki šios dienos. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininko, Lietuvos užsienio reikalų ministro Audriaus Ažubalio paskirtasis atstovas kovai su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija, žinomas italų katalikų veikėjas Masimas Introvinjė pasiūlė įvesti nuolatinę šiuolaikinių krikščionių kankinių minėjimo dieną. Sausio 25 dieną, kalbėdamas Strasbūre surengtoje Europos Tarybos konferencijoje „Dabartinis Rytų krikščionių persekiojimas: koks turi būti Europos atsakas“, jis pažymėjo, kad reikia imti pavyzdį iš Dievo tarno Jono Pauliaus II, kuris, švenčiant 2000-uosius jubiliejinius metus, organizavo XX amžiuje kankinystę už tikėjimą patyrusių krikščionių pagerbimą.

Jo malonių šviesolaidžiai    

Kun. Vytenis Vaškelis

Mums Viešpats Jėzus nedavė kito pasirinkimo, išskyrus šį: būti Jo šviesos laidininkais aplinkiniams (Mt 5, 13–16). Kristus nemokė: „Jūs būkite (ar būsite) žemės druska ir pasaulio šviesa, bet Jis sakė: „Jūs jau esate druska ir šviesa...“ Krikščionys čia ir dabar yra pašaukti būti dvasiniu raugu, kuris kyla ir plečiasi... Galbūt jų tikėjimo raugo augimas – džiugus ir palaimintas klusnumas Aukščiausiajam dar tėra embriono stadijoje, bet vis tiek tai į gyvenimo pilnatvę besistiebiantis daigas.

Apie liturgiją, ritualus, reformas, madas ir bažnytinės muzikos stilių

Interviu su mons. Domeniku Bartolučiu, didesnę gyvenimo dalį buvusiu Romos Sv. Petro bazilikos Siksto koplyčios kapelos vadovu, įvykęs likus metams iki jo paskyrimo kardinolu

Mons. Domenikas Bartolučis Romoje, prie Šv. Petro bazilikos

Garsus muzikas mons. Domenikas  Bartolučis (Domenico Bartolucci) gyvena Mugelo (Mugello) miestelyje, Florencijos provincijoje. Jis yra Siksto koplyčios kapelmeisteris iki gyvos galvos, taip pat popiežiaus Benedikto XVI draugas ir bendradarbis. Interviu su 93-ejų metų kardinolu pasirodė 2009 m. rugpjūčio 12 d. interneto svetainėje disputationes-theologicae.blogspot.com.

Žemėtvarkininkų išdaigos, arba nuomininkai savo žemėje

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Įdomu, kieno nurodymu privatizuotas šis kairėje pusėje nuo Jūratės sklypo esantis melioracijos griovys?

Tikriausiai šiandien daug kas pasakys, kad Lietuvoje klesti valdininkų nežabota savivalė, korupcija ir teisinis nihilizmas. Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai akivaizdžiai paliudijo visuomenės nepasitikėjimą aukščiausiomis valstybės struktūromis ir teismais. Jau daugelį metų tūkstančiai šalies gyventojų, siekiančių surasti teisybę, priversti beviltiškai mindžioti valdžios institucijų slenkstį. Tačiau teisybę, pasirodo, ne taip lengva surasti, ypač jei patenki į pačios valdininkijos interesų zonos akiratį. Padorumą praradę valdininkai padarys viską, kad žmonės net nebandytų teisybės ieškoti. Širvintų krašte senelio turtą paveldėjusi vilnietė studentė Jūratė Tumonytė, su savo tėvais jau ne vienerius metus ieškanti teisybės, tai patyrė savo kailiu...

Jos didenybė žemė

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius Autoriaus nuotrauka

Mūsų pašnekovas – Panevėžio rajono Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius. Jis yra vadovavęs Panevėžio rajono ūkininkams, dirbo šio rajono Žemės ūkio rūmų atstovu.

Kaip gyvuoja smulkusis verslas Miežiškių seniūnijoje?

Iš žemės ūkio verslo gyvena 25 ūkininkai. Seniūnijoje yra apie 3 tūkstančiai žmonių, taigi apie tūkstantis šeimų. Vadinasi, 25 šeimos užsiima  žemės ūkiu ir iš jo gauna  pagrindines pajamas. Net 19 ūkininkų dirba iki 100 ha žemės, o likusieji turi nuo 100 iki 1000 ha (900 su trupučiu ha turi vienintelis ūkininkas). Jie gauna pajamas už žemės ūkio produktų auginimą,  perdirbimą ir pardavimą. Ūkininko Stasio Rudžio dirbamos žemės nėra daug, jis vysto specializuotą daržininkystės ūkį bei užsiima kopūstų rauginimo verslu.  Šiandien toks verslas, kai susidaro uždaras ciklas – augina, perdirba ir parduoda, perpektyvus. Mūsų rajone kūrėsi kooperatyvai, kurie bandė auginti ir parduoti, tačiau čia  nebuvo  pagrindinės – gamybos grandies. Praktiškai šiandien jie merdi arba bankrutuoja, todėl dominuoja smulkūs perdirbėjai. Keletas ūkininkų turguje pardavinėja savo užaugintas daržoves,  šiuose ūkiuose dirba šeimos ir sezoniniai pagalbiniai darbininkai. Stambesniems ūkiams, samdantiems darbuotojus ir valstybei  mokantiems visus mokesčius, esant dabartinėms produkcijos supirkimo kainoms, šiandien sudėtinga  išsilaikyti, todėl jie priversti atleisti žmones. Kai per maži mokesčiai – blogai valstybei, kai jie per dideli – blogai verslui. Reikia surasti viduriuką, kuris tenkintų žmogų ir jam dar truputį liktų, kad galėtų toliau vystyti savo verslą. Šiandieninė mokesčių politika, reikia pripažinti, neskatina verslo eiti į viešumą, bet verčia slėpti mokesčius  arba ieškoti įstatymo spragų.

Apie pedofiliją Lietuvoje ir pasaulyje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Tarptautinės konferencijos „Pedofilija Lietuvoje ir pasaulyje“ plakate – prievartavimą patiriančių vaikų skausmas

Sausio 22 dieną Kaune vyko tarptautinė konferencija „Pedofilija Lietuvoje ir pasaulyje“. Konferenciją organizavo judėjimas „Drąsiaus kelias“, talkino keli pilietiniai judėjimai ir grupė mokslo bei kultūros veikėjų. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių – tarp jų ir nužudyto kovotojo su pedofilija D. Kedžio mama Laima Kedienė, sesuo teisėja Neringa Venckienė, tetos Audronė Skučienė ir Birutė Steponkevičienė, kiti giminaičiai. Į renginį atvyko nemažai svečių iš užsienio – Belgijos princesė Žaklina de Croy, žymus kovotojas su pedofilija, profesorius Mauricio Bruni iš Italijos, žurnalistė Rita Broka iš Latvijos ir kiti. Konferencijoje dalyvavo ir Seimo nariai S. Stoma, K. Uoka, Kauno tarybos narys A. Mileika, nemažai visuomenės veikėjų, įvairių pilietinių judėjimų lyderių.

Arkivyskupo Inokentijaus sutiktuvės Šv. Dvasios cerkvėje

Cerkvėje vyko įspūdinga sutiktuvių liturgija ir padėkos malda, po kurios naujasis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas arkivyskupas Inokentijus kreipėsi į susirinkusiuosius

Sausio 12 dieną į Vilnių atvyko naujasis Lietuvos Stačiatikių (Ortodoksų) Bažnyčios vadovas arkivyskupas Inokentijus. Anksčiau už Vakarų Europos stačiatikių sielovadą atsakingas dvasininkas pakeis ligi šiol šias pareigas ėjusį arkivyskupą Chrizostomą. Pastarasis ir toliau patarnaus Vilniaus tikinčiųjų bendruomenei Šv. Dvasios vienuolyne.

Po įspūdingos sutiktuvių liturgijos ir padėkos maldos Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje kartu su iš visos šalies susirinkusiais stačiatikių kunigais, vienuoliais, seserimis vienuolėmis bei tikinčiaisiais arkivyskupas Inokentijus trumpai išdėstė savo mintis. Naujasis ganytojas kreipėsi į susirinkusius, išreikšdamas troškimą dirbti visiems kartu.

Ekumeninių pamaldų atgarsiai

Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje meldėsi Kauno krikščionys

Per visą maldų už krikščionių vienybę savaitę visose bažnyčiose ir koplyčiose buvo meldžiamasi, kad visi būtų viena ir pasaulis, matydamas krikščionių vienybę, suprastų, jog Kristaus dvasia ir mokslas skelbiamas per krikščionių dvasinę vienybę.

Sausio 20-osios vakare Kaune ekumeninės pamaldos buvo surengtos mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Jose dalyvavo septynių Kaune veikiančių krikščioniškų Bažnyčių dvasininkai bei lektoriai, stačiatikių choras, liuteronų kantorė, jaunieji baptistų giedotojai ir katalikų jaunimo „Vynmedžio“ chorelis, taip pat nemažai šių bendruomenių narių. Pamaldoms vadovavo Kauno I dekanato dekanas, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Po pamaldų bendruomenės buvo pakviestos į bendrą agapę.

Kapelionas, Vokietijos lietuvių sielovadininkas, mokytojas

A†A kun. Jonas Dėdinas (1923 – 1949 – 2011)

Kun. Jonas Dėdinas gimtosios Sintautų parapijos bažnyčioje 2000 m. Vido Venslovaičio nuotrauka

Sausio 6 dieną Hepenheime (Vokietija) mirė ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas ir mokytojas kun. Jonas Dėdinas.

Kun. Jonas Dėdinas gimė 1923 m. sausio 10 dieną Veršių kaime, Sintautų valsčiuje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į Eichšteto kunigų seminariją. Vėliau persikėlė į Belgiją, studijavo Liuveno katalikų universitete filosofiją ir teologiją. 1949 metais įšventintas kunigu. Buvo Belgijos lietuvių kapelionu, dėstė tikybą belgų pradinėje mokykloje ir tęsė studijas katalikų universitete: išklausė visą pedagogikos ir psichologijos kursą, studijavo politinius bei socialinius mokslus. Studijas vainikavo sociologijos licenciatu. Per tą laiką daug nuveikė lietuvių išeivių labui: leido Belgijos lietuvių laikraštėlį, įkūrė lituanistinę mokyklėlę. 1959 metais, direktoriaus dr. Jono Griniaus pakviestas, atvyko į Vasario 16-osios gimnaziją. Ketino keletą dienų per savaitę skirti lietuvių jaunimui, o likusį laiką – mokslams. Svajojo tęsti studijas Heidelbergo universitete ir siekti daktaro laipsnio. Bet atvykęs į gimnaziją pamiršo savo disertaciją ir visas įsitraukė į gimnazijos darbą. 35 metus dėstė tikybą, filosofiją, istoriją, lietuvių, lotynų, prancūzų kalbas, matematiką, fiziką, biologiją ir net darbelius. Vienu laiku, būdamas gimnazijos kapelionu, turėjo net 38 pamokas. Visada į pamokas ateidavo gerai pasirengęs. Sugebėdavo ne tik įdomiai pasakoti, bet ir naudojo visokiausias vaizdines priemones – vaizdajuostes, magnetofonus, skaidres ir pan. Pats parašė ir padaugino visuomenės mokslų ir lietuvių kalbos vadovėlius. Nors lietuvių gimnazijoje algos tuomet buvo labai vargingos, bet ir jas kunigas panaudojo gimnazijai: nupirko radijo imtuvą, televizorių, magnetofoną, leido jais naudotis visiems mokytojams ir net mokiniams. Jis mokiniams nupirkdavo ir muzikos instrumentų, kartu su jais darydavo lėktuvų ir laivų modelius, ragindavo rašyti straipsnius, leisti mokinių laikraštėlius, vesti minėjimus. Pats ilgą laiką fotografavo ir filmavo gimnazijos gyvenimą. Kun. J. Dėdinas buvo griežtas mokytojas, bet mokinių labai mylimas. Jį visą laiką supo gimnazijos auklėtinių būrys. Ir su išėjusiais mokiniais palaikė nuoširdų ryšį.

Mirė buvęs Aleksoto klebonas

A†A monsinjoras jubiliatas Jonas KAVALIAUSKAS
(1923 10 21–1947 03 23–2011 01 08)

Mons. Jonas Kavaliauskas

Sausio 8 dieną, eidamas 88-uosius metus, Birštone mirė monsinjoras jubiliatas Jonas Kavaliauskas.

Jonas Kavaliauskas gimė 1923 m. spalio 21 dieną Krokininkų kaime, Krokialaukio parapijoje, Alytaus rajone. Jonas buvo penktas vaikas šeimoje. Gimtajame kaime baigė pradžios mokyklą, po to mokėsi Alytaus gimnazijoje. 1943 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, po metų mokslus tęsė Kauno kunigų seminarijoje. Ją baigęs 1947 m. kovo 23 dieną įšventintas kunigu.

Palaimintasis Klementijus Šeptyckis:  kelias į Altoriaus garbę

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Palaimintojo Klementijaus Šeptyckio simbolinio kapo paminklo uždegtos žvakės. Kairėje Ukrainos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus patarėjas Viačeslavas Viktorovičius Jaciukas, vienuolis studitas Manuilas Liškovičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, vienuoliai studitai t. Vasilis Oleninas ir t. Vasilijus Zachorus

Vladimiro kalėjime kartu su Dievo tarnu Mečislovu Reiniu kalėjo daug lietuvių bei kitų tautų garbingų asmenų. Vienas jų – ukrainietis, Graikų apeigų katalikų Studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis (1869 11 17–1951 05 01).  2010 m. spalio 29–30 dienomis jų vardai plačiai nuskambėjo Vladimiro radijo, televizijos laidose, daug žinių pateikta internetinėse svetainėse. Spalio 29 dieną Vladimiro katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės Bažnyčioje vykusios konferencijos metu skaityti pranešimai, spalio 30 dieną Vladimiro kapinėse atidengtos memorialinės lentos. 2011 metais bus minimas K. Šeptyckio mirties Vladimiro centrale (taip vadinamas kalėjimas) 60-metis.