Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prie degančio aukuro – žodžiai apie laisvę

Prie aukuro Vajasiškio žmonės klausėsi žodžių apie Lietuvą ir laisvę

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Vajasiškio parapijos žmonės prie kaimo bendruomenės namų iš lauko akmenų sukrovė didžiulį aukurą. Dabar prie jo parapijiečiai renkasi paminėti svarbiausių datų, čia vyksta įvairios šventės.

Suliepsnojo aukuras ir Sausio 13-ąją. Nors buvo šaltokas, žvarbus žiemos vakaras, parapijiečiai skubėjo į bažnyčią. Čia kun. Kęstutis Palepšys aukojo šv. Mišias už laisvę, santarvę, už prieš dvidešimt metų prie televizijos bokšto žuvusius patriotus.

Po šv. Mišių parapijiečiai su kunigu, nešini Lietuvos vėliava, patraukė prie aukuro. Suliepsnojus ugniai iškilmingai nuskambėjo mokytojos Ingos Gikienės skaitomas B. Brazdžionio eilėraštis. Į tamsią padangę kylančios laužo žiežirbos, rodos, nešė tolyn tuos paprastus, nuoširdžius žodžius apie Lietuvą, jos ilgesį ir didybę.

Marytė Urbanavičienė prisiminė tą atmintiną tautai dieną, tuo metu dar veikusioje Vajasiškio pradinėje mokykloje vykusias pamokas. Vaikučiai rašė rašinėlius apie Lietuvą, piešė piešinius apie laisvę. Šiandien jie visi jau suaugę, tačiau savo širdyse nešiojasi meilę tėvynei, pagarbą už jos laisvę kritusiems, už tai, kad gyvena ir dirba laisvoje Lietuvoje, kalbėjo Marytė.

Zita Macijauskienė prisiminė baisią Sausio 13-osios naktį, kurią ji praleido Vilniuje, prie Parlamento rūmų. „Ji visam gyvenimui įsirėžė į mano širdį ir aš nepaprastai laiminga, kad galėjau su visa tauta pajusti ir patirti, kaip sunkiai iškovojama laisvė. Dar ir šiandien, prisiminus tas akimirkas, užplūsta didžiulis pasididžiavimas, kad mes, susitelkę draugėn, esame labai stiprūs, nenugalimi ir iškovojome laisvę, turime gražią ir nepriklausomą Lietuvą“, – baigė pasakojimą Zita.

Kunigas Kęstutis priminė, kad iškovojus laisvę reikia mokėti joje gyventi. Vien gražių žodžių jau nebeužtenka – meilę Lietuvai kasdien reikia įrodyti konkrečiais darbais.

Paskui susirinkę bendruomenės namuose parapijiečiai dalijosi prisiminimais, gurkšnojo arbatą ir kalbėjosi apie nūdienos kaimo žmonių rūpesčius. Nuotaiką skaidrino kaimo poetės Valentinos Dumbravienės skaitomos eilės.

Eugenija Barskevičienė

Vajasiškis, Zarasų rajonas
Autorės nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“