| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Arkivyskupo Inokentijaus sutiktuvės Šv. Dvasios cerkvėje
Sausio 12 dieną į Vilnių atvyko naujasis Lietuvos Stačiatikių (Ortodoksų) Bažnyčios vadovas arkivyskupas Inokentijus. Anksčiau už Vakarų Europos stačiatikių sielovadą atsakingas dvasininkas pakeis ligi šiol šias pareigas ėjusį arkivyskupą Chrizostomą. Pastarasis ir toliau patarnaus Vilniaus tikinčiųjų bendruomenei Šv. Dvasios vienuolyne. Po įspūdingos sutiktuvių liturgijos ir padėkos maldos Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje kartu su iš visos šalies susirinkusiais stačiatikių kunigais, vienuoliais, seserimis vienuolėmis bei tikinčiaisiais arkivyskupas Inokentijus trumpai išdėstė savo mintis. Naujasis ganytojas kreipėsi į susirinkusius, išreikšdamas troškimą dirbti visiems kartu. Dievo malone, jūsų maldomis, šventųjų užtarimu šiandien esu čia, šioje garbingoje šventovėje. Neslepiu savo susijaudinimo ir nerimo: man tai nauja tarnyba, tiek pat atsakinga, kaip ir ankstesnės. Kad ir kur būčiau tarnavęs, visada žinojau, jog reikia atsakingai rūpintis Dievo pavestu darbu. Imuosi šio uždavinio su visa atsakomybe Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms. Brangūs tėvai ir broliai vienuoliai, dirbsime kartu mes visi esame Dievo bendradarbiai. Nesvarbu, kiek žmonių mūsų bažnyčiose, nesvarbu, ar daug turime parapijų, ar mažai, kiekvienas žmogus, kiekviena siela turi begalinę vertę Dievo akyse. Turime padaryti viską, kad tą sielą atvestume prie Dievo. Pirmiausia, žinoma, save, savo artimuosius. Mes, Bažnyčios kunigai, turime aukotis dėl žmonių. Tai sunkus darbas, jis nėra paprastas turime pasikliauti ne savo jėgomis, o Dievo malone, malda. Turime didžių šventųjų globėjų, kankinius Antaną, Eustachijų ir Joną, kurie jau ne vieną amžių padėjo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai ir visiems. Mes visi turime būti didelė vieninga šeima. Turime neužmiršti, kad esame Dievo pašaukti darbuotis dėl sielų gerovės, mes esame žmonių tarnai, turime jiems tarnauti ne laukti, kad mums tarnautų, bet mes tarnauti. Atlikti savo pareigas stropiai, ištvermingai, su malda. Malda uždega sielą, padeda pažinti Dievą, mylėti žmones, pažinti savo silpnumą ir aiškiau parodo kelią pas Kristų Gelbėtoją. Turite didingą šventovę, turite vienuolyną, kuris yra šlovinga vieta. Čia darbavosi daug didžių Kristaus tikėjimo išpažinėjų, apie kuriuos gerai žinote. Į juos turime nuolat kreiptis savo kasdieniuose reikaluose tiek sielovados, tiek asmeniniuose. Kviečiu visus tėvus, brolius vienuolius ir seseris vienuoles darbuotis kartu. Melskimės nuoširdžiai, visiškai pasiaukokime Dievo darbui, sielų gelbėjimui. Jūs, mielieji broliai ir seserys pasauliečiai, palaikykite mus malda, padėkite mums, kad eitume Dievo keliais, nesukdami nei į kairę, nei į dešinę, tvirtai ir teisingai, žinodami, kad ir jūs esate kartu su mumis. Šioje senovinėje katedroje tarnavo ne vienas svarbus ganytojas. Jie daug dirbo per savo gyvenimą, rūpinosi Bažnyčia, stačiatikybe. Man garbė būti paskirtam dirbti čia. Ankstesnis arkivyskupas Chrizostomas labai daug dirbo, daug padarė dėl Bažnyčios, dėl žmonių visada su dėkingumu prisiminsiu jį savo maldose. Ne pirmą kartą lankausi jūsų mieste. Mano atmintyje visą laiką išliko geri, šilti prisiminimai. Atvirai sakant, niekada nesitikėjau, kad kada nors būsiu su jumis kartu ir vadovausiu šiai arkivyskupijai. Bet Dievas taip nusprendė, ir svarbu vien tai, kaip Jis apie viską sprendžia. Jo valia slėpininga, bet visada naudinga ir išganinga kiekvienam iš mūsų. Atėjo naujas mūsų istorijos etapas. Dirbkime taip, kad netektų rausti iš gėdos, jog nepadarėme visko, ką galėjome, kad ne iki galo išpildėme savo pareigą, nors turėjome tam visas galimybes. Dirbkime kartu Dievo garbei, vardan Bažnyčios ir ortodoksijos, visų čia gyvenančių žmonių labui. Turime atminti, kad gyvename šalyje, kur vyrauja kita tikėjimo tradicija, tačiau ir ją išpažįstantys žmonės yra krikščionys, ir jiems reikia Dievo pagalbos. Melskimės už visus, už šią šalį, už šią tautą tokia mūsų visų krikščioniška pareiga. Mūsų laukia naujas bendrų darbų etapas, naujas istorijos puslapis, o šią istoriją, mieli broliai ir tėvai, kursime kartu. Bet remsimės ne savo jėgomis, juk visi esame silpni ir nuodėmingi, bet galinga Dievo malonės pagalba, užtarimu šventųjų ir Dievo Motinos, kurios prašome, kad būtų mūsų nuolatinė pagalba ir paguoda. Dėkoju visiems už nuoširdų priėmimą, duoną ir druską, jūsų maldas ir tikiuosi, jog mes gyvensime taip, kad ramybė, broliškumas ir meilė visada viešpatautų tarp mūsų. Žmonės jaus šią vienybę, kuri juos patrauks, ir toji mūsų vienybė, sielų vienybė, vienybė meilėje, prisidės prie viso pasaulio vienybės. Tepadeda mums Dievas. Pagal bernardinai.lt
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |